Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar A. Merkel sugebės Išlaikyti stabilumą Europoje?

 
2016 11 22 6:59

Prieš pora savaičių teko lankytis Hamburge pas vidutiniškai prakutusį verslininką, kurio įmonėje dirba daugiau kaip šimtas darbininkų. 

Vidutinis uždarbis Vokietijoje – apie 2200 eurų. Kažkada buvęs hipis, dabar tapęs kovotoju už ekologiškai švarų maistą, už gyvą gamtą ir automobilius neteršiančius oro. Jis pats važinėja nedideliu elektromobliu, galinčiu be elektros energijos pakrovimo nuvažiuoti apie 150 km, o žmona naudojasi mažyčiu smartu, kai reikia nuvažiuoti į parduotuvę apsipirkti. Baseine augina retas margaspalves japoniškas žuvis, o dideliame kieme ganosi trys avys , atvežtas iš Kamerūno ir pulkas vištų bei gaidžių.

Vokietis labiausiai vertina laisvę ir galimybę ekologiškai gyventi. Kaip ir daugelis vokiečių, mano pažįstamas Klausas mėgsta futbolą, domisi politika ir skaito laikraščius. Todėl pats pradeda kalbą apie emigrantus:

– Geriau mes padėtume savo vargšams benamiams, o neskirtume milijardus eurų pabėgėliams iš Afrikos ar Azijos, kurių daugelis nemoka vokiečių kalbos ir neturi jokios specialybės, – sako Klausas: – Visus juos reikės išmokyti. Mes esame beveik socialistinė valstybė, kuri privalo visus išlaikyti.

– Tai jūs esate nepatenkinti kanclerės A. Merkel politika ir tikriausiai daugiau už ją nebalsuosit?– teiraujausi jo.

– Žinoma, aš nepatenkintas jos emigracine politika, bet mudu su žmona balsuosime už A. Merkel. Viena vertus, ja galima pasitikėti, o kita vertus nematyti už ją geresnių lyderių Vokietijos politikos scenoje. Taip, ji daro klaidų, bet geresnės už ją dabar nėra.

Taip galvojančių, kaip mąsto mano pažįstamas Klausas yra daugiau kaip pusė Vokietijos biurgerių, vertinančių savo kanclerę kaip patikimą ir pastovią, kuria galima pasikliauti, kuri neapvylė jų per pastaruosius 12 jos valdžios metų. Neskaitant jos emigracinės politikos. Ekonomika kilo, atlyginimai augo, o bedarbystė sumažėjo. A. Merkel tapo visame pasaulyje vertinama politike, ne kartą rinkta metų žmogumi, sugebanti susitarti su Amerika ir pasipriešinti Kremliui, tuo pačiu vadovauti Europos Sąjungai, kuri ne dėl vokiečių kaltės ėmė braškėti.

Pati Angela Merkel orentuojasi ne į oligarchus ir ne į milijonierius ar milijardierius, kaip tą daro JAV rinkėjai, ne į verslo elitą, kuris prieš keletą metų pasiūlė pakelti kanclerei atlyginimą, nes jiems esą nepatogu, kad turtingiausios Europos šalies vadovė gauna kuklų Vokietijos masteliais – vos apie 17 tūkstančių eurų atlygį per mėnesį. Tačiau A. Merkel atsisakė tai padaryti, paaiškindama, kad ji orentuojasi ne į turtingiausius, bet į vidutiniškai gyvenančius vokiečius. Kita vertus, būtent jie ir yra jos rinkėjai. Vidutiniam vokiečiui patinka, kad ji pati ruošia vakarienę, kiekvienais metais kukliai poilsiauja, keliaudama pėsčiomis itališko Tirolio Alpėse, neblizga savo iškalba ir nėra itin elegantiška ir, žinoma, ne šoumenė, kaip koks V. Orbanas, D. Trumpas ar S. Berlusconi. Ji tokia, kaip mes, sako pagyvenusi vokietė iš Berlyno, studentas iš Augsburgo, ar taksi vairuotojas iš Hamburgo.

Vokiečių verslas taip pat palaiko A. Merkel labiau nei antrą pagal dydį Vokietijos socialdemokratų partiją ir jos lyderius, kurie gerokai nuo jos atsilieka. Išskyrus užsienio reikalų ministrą W. Steinmeierį, apie kurį kažkada sukosi kalbos, kad jis galįs taip pat kandidatuoti į kanclerius. Tačiau dabartinė kanclerė W. Steinmeierio klausimą išsprendė gana pagarbiai – sutiko kartu su savo partija, turinčia daugumą tiek Bundestage, tiek Bundesrate, paremti jį prezidento rinkimuose. Neliko jokių abejonių, kad W. Steinmeieris nuo kitų metų vasario taps šalies prezidentu. Tikėtina, kad jis ir būdamas labiau prezentaciniame poste, liks toliau aktyvus ir užsienio politikoje, kur bent pačių vokiečių nuomone, pelnė gerą vardą sau ir savo šaliai.

Galbūt, šiuo žingsniu A. Merkel sprendė ir tolesnio bendradarbiavimo su socialdemokratais užduotį, nes jos partijos reitingai, atskilus dešniajam, prieš emigrantus pasisakančiam sparnui, gerokai sumenko. Krikščionys demokratai net kartu su pastoviais sąjungininkais iš Krikščionių socialinės unijos Bavarijoje, anot apklausų, nesudarytų daugumos, jei rinkimai vyktų dabar. Todėl tikslinga jau dabar pasirūpinti būsimais koalicijos partneriais, kad A. Merkel galėtų valdyti pačią didžiausią Europos ekonomiką dar gerus ketverius metus.

Europiečiai didžiąja dalimi turėtų būtų patenkinti A. Merkel tolesniu vadovavimu savo šaliai ir iš esmės – Europos Sąjungai. Nei Didžiojoje Britanijoje, nei Italijoje, nei Prancūzijoje kol kas nematome tinkamų lyderių, galinčių susiprinti tiek savo šalių, tiek Europos Sąjungos politinę ir ekonominę galią. Kaip ir Amerikoje, taip ir Europoje stiprėja populistai, radikalai bei izoliacionistai, negalintys pažvelgti plačiau nei baigiasi jų sienų ribos.

Dabartine A. Merkel politika yra itin nepatenkinta Rusija. Per jos propagandinę žiniasklaidą kiekvieną vakarą galima išgirsti, koks puikus ir šaunuolis yra D. Trumpas ir jo šeimyna bei kokia bloga ir nepageidautina Rusijai yra A. Merkel. Artėjant parlamento rinkimams Vokietijoje kitais metais, galim tikėtis dar didesnio Rusijos žiniasklaidos dėmesio Vokietijai ir tariamai neigiamiems A. Merkel darbams. Šiuo požiūriu Lietuvos euroskeptikų nuomonė dažnai sutinka su Rusijos propagandos peršamomis mintimis. Jų tikslas, matyt, yra vienas: kaip galima labiau susilpninti Europos Sąjungą, įkišti pleištą tarp JAV ir ES. Ar Lietuvai nuo to bus geriau?

Žinoma, A. Merkel šį kartą nebus lengva laimėti, kai vos ne visoje Europoje ir JAV kyla nacionalizmo, o kai kur ir šovinizmo banga, ekonomika tampa sunkiai prognozuojama, nesibaigia karai Afrikos šiaurėje bei Artimuosiuose Rytuose, nesprendžiamas Ukrainos žemių integracijos klausimas. Tačiau su A. Merkel stabilumo politika galim tikėtis ir didesnio stabilumo mūsų regione. Bėda Europai gali kilti tuomet, jei nestabilumas kiltų pačiame jos centre – Vokietijoje. Iš istorijos žinome, kaip tai buvo ketvirtame XX a. dešimtmetyje, kai kraštutinė nacių politika įvėlė Europą į pasaulinį karą ir ištrynė iš politinio žemėlapio dalį Europos, tame tarpe ir Lietuvos, valstybių. Mes, kaip niekas kitas turime būti suinteresuoti stabilia Europa ir nuosaikia didžiųjų valstybių politika.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"