TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar A.Zuoko partija ištars „taip“ socialdemokratams?

2013 11 08 6:00

Buvusi Seimo narė, Vilniaus mero Artūro Zuoko žmona Agnė Zuokienė oficialiai tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nare. Tai galima laikyti signalu, kad A.Zuoko vadovaujama „Taip“ ir LSDP svarsto galimybę jungtis, bent jau Vilniaus skyrių lygmeniu.

Reikėtų pabrėžti, kad A.Zuokienė, nors ir nebuvo oficiali „Taip“ narė, politikoje pasižymėjo ištikimybe vyro politiniams pasirinkimams. 2008 metų Seimo rinkimuose sutuoktiniai figūravo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) sąraše, o 2012-aisiais - „Taip“ sąrašo viršūnėse.

Tiesa, 2011–2012 metais A.Zuokas buvo Vilniaus miesto meras, o A.Zuokienė darbavosi parlamente, Mišrioje Seimo narių grupėje. Kažin ar taip įvyko dėl išsiskyrusių politinių pažiūrų. Veikiau buvo tikimasi, kad turint atstovų skirtingose institucijose ir dirbant jose įvaizdžio požiūriu tikslingai (A.Zuokas - sugrįžęs modernus meras, A.Zuokienė - aktyvi opozicionierė, nepriklausanti partijų klikai) gali pasisekti 2012 metų Seimo rinkimuose.

Tačiau nepasisekė. „Taip“ surinko vos 1,76 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. Žinoma, galima viešai įtikinėti partijos aktyvistus ir net save šviesia ateitimi, tačiau „Taip“ lyderis turėtų suprasti, kad nacionaliniu lygmeniu jo naujausias projektas yra pasmerktas. Abejotina, ar pavyks sugrįžti po tokios nesėkmės, ypač kai liberaliajame elektorate dominuoja Liberalų sąjūdis (LS), kuris 2012 metų Seimo rinkimuose įveikė LiCS ir „Taip“ net Vilniaus apygardose.

Žinoma, „Taip“ gali mąstyti apie išsilaikymą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, bet ir čia ketveri meravimo metai pareikalaus savo kainos. Statistinio modeliavimo pagrindu esu sudaręs prognozių modelį mero partijoms: atsižvelgiama į esamą ekonominę situaciją savivaldybėje, gyventojų skaičių ir politinei jėgai atiduotus balsus per praėjusius rinkimus. Jeigu savivaldos rinkimai vyktų artimiausiu metu, ši formulė prognozuoja "Taip" visai neblogą pasirodymą - 16,6 proc. balsų.

Tačiau modelis turi gana didelę standartinę paklaidą ir neatsižvelgia į kokybinį būtent A.Zuoko „Taip“ aktualų veiksnį - LS konkurenciją ir akivaizdų siekį per kitus savivaldos rinkimus Vilniaus sąrašo lyderiu bei potencialiu meru iškelti Remigijų Šimašių. Natūralu, kad A.Zuokas ieško galimybių politiškai išgyventi suartėjant su kitomis politinėmis jėgomis. O kas geriau tinka naujiems plotams skenuoti, jei ne oficialiai partijai nepriklausanti, bet realybėje politiškai ištikima sutuoktinė?

Pažymėtina, kad LSDP stovykloje reaguojama įvairiai. Sprendimas priimti A.Zuokienę į partiją jau sukėlė feministinio (naujosios kairės) sparno pasipiktinimą. Iš tiesų, kodėl už patriarchalinės visuomenės dekonstravimą ir lyčių lygybę kovojančios politikės turėtų ramiai reaguoti į asmenį, kuris sieks "skiesti feministinę liniją"? Tai gali atrodyti kaip pasityčiojimas iš idėjinės srovės, kuri iki šiol ir taip partijoje turėjo mažai įtakos.

Tačiau politinėje realybėje socialdemokratų viršūnėms Vilnius yra svarbesnis nei visas feministinis sparnas. Kartojasi jau matytos schemos. Pirma, verta prisiminti Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) ir LSDP susijungimą, kai savivaldybių tarybų vidutiniokės po 2000-ųjų vietos rinkimų tapo viena politine jėga. Tikėtina, kad planuojamas analogiškas procesas Vilniaus lygmeniu, susijungiant "Taip" ir LSDP. Jei tokio veiksmo nebūtų, "Taip" tikriausiai pralaimėtų kitus savivaldos rinkimus, o LSDP rinkėjų skaičius apskritai mažėja jau nuo 2002 metų.

Kita vertus, čia aktualus ir Varėnos scenarijus, kai lokaliai stipri ir 2000-2011 metais savivaldybės taryboje dominavusi, tačiau nacionaliniu lygmeniu nereikšminga Lietuvos centro partija buvo galiausiai suviliota socialdemokratų. Tiesa, ten susivienijimas vyko ne itin sklandžiai. Apskritai tokie procesai retai apsieina be nubyrėjimų (net krikščionims demokratams jungiantis su Tėvynės sąjunga ne visi pasuko į šią partiją). Tikėtina, kad dalis "Taip" politikų irgi nesirinktų socialdemokratų glėbio, realiausia kita politinės jų karjeros stotelė būtų LS.

Jeigu „Taip“ ir LSDP susijungimo scenarijus iš tiesų būtų įgyvendintas, tokį žingsnį partinės sistemos stabilizacijos požiūriu reikėtų sveikinti: kuo mažiau partijų, tuo rinkėjams aiškesnės alternatyvos ir ideologiniai skirtumai (ar jų nebuvimas). Krikščionių partija jau prisidėjo prie Darbo partijos, galbūt įvyks ir „Taip“ prisijungimas prie LSDP. Tokie veiksmai ne tik konsoliduoja partinę sistemą, bet ir liudija apie atitinkamų politikų vertybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"