TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar atsitiktinės V. Putino oponentų mirtys

2015 03 04 6:00

Kai penktadienio vakarą Maskvoje, šalia Kremliaus, buvo nužudytas vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentų Borisas Nemcovas, mūsų šalies informacinę erdvę netrukus perskrodė komentaras, neva tai - kriminalinės Rusijos bruožas ir V. Putinas, matyt, čia niekuo dėtas. Esą B. Nemcovas nebuvo ryški figūra. Jo žudyti Kremliui nereikėjo. Ar tikrai? Peržvelkime seriją oponentų žūčių V. Putino Rusijoje.

Asmenų, tyrusių tamsius oligarchų ir valdžios veiklos užkaborius, nuomone, nužudymas tikrai nėra tik V. Putino Rusijos bruožas. Atsitiktinai ar ne, bet B. Nemcovas žuvo kaip tik minint kito garsaus asmens Rusijoje - žurnalisto Vlado Listjevo 20-ąsias žūties metines. Populiarios televizijos laidos ,,Vzgliad“ vedėjas buvo nušautas savo namo laiptinėje 1995 metais, kai šalį valdė Borisas Jelcinas. Tikrosios nužudymo priežastys nėra aiškios, bet manoma, kad jis mėgino paviešinti faktus apie korupciją oligarchų valdomoje televizijoje.

Jau šalį valdant V. Putinui 2003 metais buvo nužudytas liberalios politinės krypties Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Jušenkovas. Kitas deputatas, Jurijus Ščekočichinas, tais pačiais metais mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Abiejų šių politikų mirtys yra siejamos su jų siekiu atskleisti valdžios korupciją. J. Ščekočichinas buvo Valstybės Dūmos Saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, kovos su korupcija komisijos narys.

2002 metų balandį lėktuvo katastrofoje žuvo Krasnojarsko gubernatorius Aleksandras Lebedis, rusų generolas, garsus dėl savo veiklos Padniestrėje, dalyvavęs ir prezidento rinkimuose bei savo parama užtikrinęs prezidento B. Jelcino pergalę. 2005-ųjų rugpjūtį autokatastrofoje žuvo Altajaus gubernatorius, populiarus aktorius Michailas Jevdokimovas. Abiem atvejais kaltė teko asmenims, tuo metu vairavusiems transporto priemones, šių techninei būklei, nors manoma, kad šie politikai galėjo trukdyti reikštis įtakingiems oligarchams jų vadovautuose išteklių turtinguose regionuose.

Aukomis tapo politikai, bet jų nužudymą dar galima laikyti kriminalinės Rusijos bruožu. Nors dėl Dūmos deputatų mirties yra daug klaustukų. Vis dėlto šie žmonės galėjo būti sunaikinti dėl to, kad trukdė oligarchų ir korupcijos liūne paskendusių įtakingų kitų valdžios asmenų interesams. Panašių nusikaltimų būta ir kituose Rusijos regionuose.

Tačiau nuo 1998 metų Rusijoje ima žūti žmonės, kurie yra ne šiaip valdžios korupcijos kritikai, o asmenys, tyrę būtent V. Putino ir jo aplinkos darbus, oponavę jo politikai. Pirmąja auka tapo ryški demokratinių pažiūrų politikė, ilgametė Valstybės Dūmos deputatė Galina Starovoitova. Ji buvo nušauta prie savo namo Sankt Peterburge 1998-ųjų lapkritį, praėjus beveik pusei metų nuo to laiko, kai Rusijos FSB vadovu tapo V. Putinas. Jo praeities veiklos Sankt Peterburge pėdsakus tyrė šio miesto deputatai.

Peterburgo politikės Marinos Saljė suformuota komisija atskleidė, kad V. Putinas, dirbdamas Sankt Peterburge, galėjo pasisavinti iki 100 mln. dolerių, tačiau, šiam atėjus į valdžią Maskvoje, minėtos komisijos darbo rezultatai buvo sukišti į stalčių. Su tyrėjais teisėsaugoje susidorota. Pati M. Saljė nutilo beveik dešimčiai metų ir išvyko į Pskovo sritį. Vis dėlto 2010 metais vėl prabilo. 2012-aisiais, parėmusi akcijas prieš V. Putiną, ji mirė nuo infarkto. Prieš tai, 2007 metais, mirė kitas šios komisijos narys, Peterburgo tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Gladkovas. Prieš mirtį jis tvirtino, kad buvo nunuodytas.

2006 metais buvo nužudyti du V. Putino vykdomo karo Čečėnijoje kritikai: žurnalistę Aną Politkovskają pakirto šūviai Maskvoje, o FSB pareigūnas Aleksandras Litvinenka, atsisakęs vykdyti nurodymą nužudyti V. Putino priešą oligarchą Borisą Berezovskį, buvo nunuodytas poloniu Londone. Pastarasis teigė, kad siekdamas gauti pretekstą karui Čečėnijoje V. Putinas inicijavo ir gyvenamųjų namų sprogdinimą pačioje Rusijoje. A. Politkovskaja nužudyta per V. Putino 54-ąjį gimtadienį. Dabar kito V. Putino vykdomo karo, Donbase, kritikas B. Nemcovas sušaudytas Kremliaus prieigose, šalia Raudonosios aikštės.

Ar visa tai atsitiktinumai? Ar Lietuvoje reikia kartoti Kremliaus valdomos žiniasklaidos versijas, kad B. Nemcovas tapo lyg ir kriminalinės Rusijos auka? Ten dar tvirtinama, kad jį galėjo nužudyti kas nors dėl verslo reikalų, susijusių ir su veikla Ukrainoje, taip pat dėl merginos, su kuria jis ėjo tą naktį kartu, arba tai padarė islamistai dėl jo požiūrio į žudynes Charlie Hebdo redakcijoje. Kremlius sako, kad viskas bus ištirta.

O kas buvo ištirta ankstesnių V. Putino oponentų mirčių atvejais? Tik A. Litvinenkos žmogžudystės aplinkybės yra aiškios, nes tirtos Londone. G. Starovoitovą, sakoma, nužudė Tambovo grupuotė, A. Politkovskają – čečėnai, kiti mirė patys. Nenustebsiu, jeigu paaiškės, kad ir B. Nemcovą nužudė kokie gatvės banditai. Nors tai tikrai galėjo padaryti asmenys, pripumpuoti neapykantos B. Nemcovui, kaip V. Putino vykdomo ir remiamo karo Donbase kritikui, sklindančios per Kremliaus valdomą žiniasklaidą.

Tačiau svarbiausia yra kas kita. Kieno rankos yra kruvinos dėl šių žūčių? Rusijos prezidento V. Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas, tarsi patvirtindamas liaudies posakį ,,Vagie, kepurė dega“, paskubėjo paskelbti, kad B. Nemcovo nužudymas neturės poveikio Kremliaus reputacijai. Norėčiau tikėti, kad vis dėlto turės, jei dar buvo likę manančiųjų, kad ir kitos V. Putino oponentų mirtys tebuvo kriminalinis reiškinys ar ligos pasekmė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"