TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar autoritarizmo link sukanti Turkija padės Europai sustabdyti pabėgėlius?

2015 11 02 15:10

Praėjusį sekmadienį įvykusius Turkijos parlamento rinkimų rezultatus žmogaus teisių gynėjai ir demokratijos šalininkai įvertino kaip posūkį autoritarinio režimo įtvirtinimo link.

Nugalėjusi prezidento Recepo Tayyipo Erdogano Teisingumo ir plėtros partija galės viena valdyti šalį, mažai paisydama opozicijos balso ir siekdama dar labiau įtvirtinti jo valdžią. Dar prieš rinkimus ši partija neslėpė, jog ji sieks pakeisti šalies konstituciją bei išplėsti ir taip nemenkas prezidento galias. Be to, Turkijos valdančioji Teisingumo ir plėtros partija prieš pat rinkimus uždraudė du opozicinius TV kanalus ir du dienraščius, kad negadintų R.T. Erdogano šalininkams nuotaikos ir padėtų jiems surinkti kuo didesnį rinkėjų balsų skaičių. Prie didesnės pergalės prisidėjo neišaiškinti teroro aktai Stambule ir Turkijos oro antpuoliai prieš kurdus Sirijoje. Taip buvo siekiama konsoliduoti nacionalistines šalies jėgas apie valdančią partiją. Iš esmės prezidento R.T. Erdogano šalininkams tai pavyko padaryti.

Tačiau nors valdančioji partija surinko apie pusę visų balsų – rinkimuose dalyvavo apie 90 proc. visų rinkėjų, jai neužteks reikiamo skaičiaus parlamentarų, kad būtų surengtas referendumas dėl prezidento galių išplėtimo. 550 vietų turinčiame parlamente jiems reikia 60 proc. balsų. Pagal preliminarius duomenis į parlamentą patenkanti Kurdų demokratų partija, surinkusi daugiau 10 proc. balsų, ir antrą vietą užėmusi socialdemokratų partija (apie 25 proc.) pasipriešins tokių galių išplėtimui. Kraštutinė nacionalistų partija gavo mažiau nei birželio mėnesį vykusiuose rinkimuose ir kartu su valdančiaja partija turės parlamente daugumą, bet ne absoliučią, leidžiančią keisti konstituciją.

Kaip pabrėžia „ Deutsche Welle“, rinkimų rezultatai yra svarbūs tiek pačiai Turkijai, išgyvenančiai finansinę krizę dėl spartaus savo valiutos nuvertėjimo ir dėl kaimynėje Sirijoje vykstančio karo bei 2 milijonų pabėgėlių, gyvenančių palapinių miesteliuose, tiek ir visai Europai.

Turkija jau daugiau kaip metus yra tapusi tranzitine šalimi pabėgėliams iš Sirijos į Europos Sąjungą. Vokietijos bei kitų didžiųjų ES valstybių vadovai supranta, kad vieniems europiečiams be Turkijos pagalbos prie milijono artėjančio pabėgėlių srauto nepavyks sustabdyti.

Turkija dar gerokai prieš parlamento rinkimus nustojo griežtai kontroliuoti Viduržemio jūros pasienį. Jos aukščiausia valdžia pro pirštus ėmė žiūrėti į tūkstančius pabėgėlių, kurie jūros keliu, dalyvaujant jų kontrabandoje ir patiems Turkijos pasienio pareigūnams, plūstelėjo į Europą.

Dėl to Turkiją galima suprasti ir net pateisinti. Juk iš jos bėgo ne turkai, o Sirijos, Irako ir kitų šalių, kur vyksta karas, pabėgėliai. Ši šalis nepajėgi viena jų visų išlaikyti, suteikti nakvynę ir pamaitinti. Europos Sąjungos pareigūnai ir ES šalių vadovai apie dramatišką pabėgėlių padėtį žinojo jau seniai, bet kol pabėgėliai grasino tik Italijai ir Graikijai, rimtų priemonių jų padėčiai pagerinti nesiėmė.

Tačiau, kai Vokietijos vyriausybė suprato, kad , nepaisant humanistinių ketinimų, jos šalies ekonominis, finansinis bei socialinis solidarumas turi ribas, ir našta norėjo pasidalinti su tais, kuriuos pabėgėlių problemos neslegia, ji susidūrė vos ne su visų ES šalių egoistiniais interesais.

Viena vertus, natūralu, kad kiekviena valstybė pirmiausia rūpinasi savo piliečių interesais. Tačiau kita vertus, suprantant, kad pabėgėliai – ne vien Graikijos, Slovėnijos, Italijos ar Vokietijos rūpestis, o jau – visos Europos problema, nusišalinti nuo šios problemos sprendimo kitoms ES šalims yra ne tik ne žmogiška, bet ir trumparegiška. Anot, vokiečių kanclerės Angelos Merkel, „jei to nesugebėsime padaryti mes, tai kas tuomet sugebės“?

Europos Sąjungos šalių susiskaldymas pabėgėlių klausimu rodo Europos parlamento bei vykdomųjų struktūrų bejėgiškumą ir nesugebėjimą spręsti globalesnes, visą Europą ir pasaulį užgriuvusias problemas. ES kol kas labai prastai sprendžia rimčiausią po Antrojo pasaulinio karo iškilusį uždavinį. Jos vadovai atrodo sutrikę ir paskendę techninių problemų sprendimų labirintuose.

Stabili ir Europos finansiškai paremta Turkija gali tapti rimta parama Europos Sąjungai sprendžiant pabėgėlių klausimą. Tuo metu, kai Lietuvos prezidentė lankėsi Vatikane ir Izraelyje su kurtuaziniais vizitais, Vokietijos kanclerė A. Merkel apsilankė Turkijoje ir Pekine. Ji įtikino ne tik turkų prezidentą R.T. Erdoganą, bet ir Kinijos vadovus, kad reikia taikiai išspręsti Sirijos problemą, baigti karą ir sustabdyti pabėgėlių srautus.

Kinija sutiko taikiomis priemonėmis prisidėti prie Sirijos problemų sprendimo ir sudarė sutartį dėl 100 europinio keleivinio lėktuvų „Airbus“ įsigijimo bei tokių lėktuvų gamyklos statybos Kinijoje

Turkijos prezidentas užsiprašė iš A. Merkel milijardinės paramos ir bevizinio režimo į ES šalis savo šalies piliečiams. A. Merkel paprašė R.T. Erdogano leisti vokiečiams grąžinti ekonominius pabėgėlius, atskraidinant juos atgal į Turkiją. Finansinę paramą Turkija gaus. Matyt, gaus ir bevizinį režimą.

Dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje, atrodo, nebuvo kalbėta, nes, anot daugelio apžvalgininkų, Turkijai jos ir nereikia. Net 40 proc. šalies gyventojų mano, kad jai nėra tikslinga siekti narystės ES. Turkijos dabartinis siekis – tapti galingiausia regiono valstybe ir įtvirtinti savo įtaką buvusioje Osmanų imperijoje. Ar šiai šaliai tai pavyks, kitas klausimas. Tačiau Turkijos padedama Europa gali tikėtis bent sustabdyti Sirijos ir Irako pabėgėlių veržimąsi į ES šalis ir grąžinti atgal dalį pabėgėlių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"