TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar baigėsi okupacija tremtiniams ir pasipriešinimo dalyviams?

2010 08 06 0:00

Kalendorius rodo 2010 metų rugpjūtį, tačiau šią vasarą gyvenimas tarsi skyla į dvi laiko juostas: 2010-ųjų vasarą ir 1940-ųjų vasarą.

Prisimenamos baisios 1940 metų dienos: birželio 15-oji, kai prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija, liepos 21-oji, liepos 30-oji ir, pagaliau, rugpjūčio 3-ioji, kai vadinamasis Liaudies Seimas, paskelbęs sovietinės Lietuvos sukūrimą, išsiuntė savo delegaciją į Maskvą saulės parvežti, o ten Lietuva tapo Sovietų Sąjungos dalimi. Vasara vis primena mūsų tautos kelią į sovietinę okupaciją. Viskas sovietų buvo padaryta taip sumaniai, kad, kaip prisimena tų įvykių liudininkai, ne visi iš karto tai pajuto.

Žvelgdami iš 2010-ųjų vasaros perspektyvos, neretai stebimės, kodėl didžioji dalis Lietuvos visuomenės buvo tarsi apakusi ir nepastebėjo sovietų klastos. Apakę buvo ne tik ta grupė kairiųjų inteligentų, kurie veržėsi į Maskvą kaip į šviesą, kurioje galima nušvisti nauja spalva. Apakę buvo ir dalis inteligentijos bei visuomenės. Džiaugėsi, kad pribaigtas autoritarinis režimas, atgautas Vilnius, ir nepastebėjo, jog krašto ateitį kurs jau ne Lietuva, o Maskva ar jos valios vykdytojai Lietuvoje. Tačiau norint suvokti tas nuotaikas valstybėje, kurios nepriklausomybė nuo 1918 metų buvo šventa ir saugotina, svarbu suprasti, kad valstybėje jau buvo daug neteisingumo jausmo, kurį juto ne tik paprasti žmonės, bet ir valstybės kūrėjai, kovojusieji dėl laisvės.

Todėl šiandien, 2010 metais, kalbėdami apie valstybės nepriklausomybę, apie jos ateitį, turime ypatingą dėmesį skirti neteisingumo valstybėje įveikimui. Be abejo, neteisingumo visų žmonių atžvilgiu. Turėtume suvokti, kad labiausiai šį neteisingumą jaučia tie, kurie dėl šios valstybės laisvės kovojo.

1941 metų birželį, prasidėjus masiniams tautos šviesuolių trėmimams į Sibirą, nebeliko abejojančiųjų, kad sovietinė okupacija reiškia tautos pražūtį, buvo suvokta, jog reikia užmiršti vidaus vaidus, nesantaiką ir visiems kartu imti gintis. Taip atsirado didžiulis būrys žmonių, kuriuos prieš jų valią suvienijo 1940-ųjų (bei vėlesni) trėmimai ir pasipriešinimo kova režimui.

1990-aisiais atkūrus nepriklausomybę, juos pirmus apėmė ir patirto neteisingumo (iš valstybės pusės) jausmas. Valstybės, apie kurią jie taip svajojo, kuria tikėjo ir kurią, nepaisant visko, ir šiandien myli. Nors ši valstybė juos ir skriaudžia.

Šie žmonės šį savaitgalį vėl, kaip visada, susirinks Ariogaloje, kur įvyks Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis. Jau 20-asis sąskrydis, nes tiek metų atkurta valstybės nepriklausomybė. Ir, žinoma, kalbės apie valstybę, apie tai, kaip ją reikia išsaugoti, puoselėti, kaip skatinti patriotizmą valstybėje bei apie teisingumą mūsų visų Lietuvoje. Lietuva yra visų mūsų, bet teisingumas, deja, kažkodėl iki šiol ne mūsų.

Juk skriaudžia žmones Lietuvoje ne tik valdžia, bet ir teismai, visa teisėsauga. Institucijos, kurios iki šiol dažnai užmerkdavo akis, kad nematytų aukštų valdžios pareigūnų korupcijos ir valdžios savivalės, neretai labai atsainiai žiūrėdavo ir į pasipriešinimo dalyvių reikalavimus įgyvendinti teisingumą, o kai kurių bylų atveju priimdavo tikrai labai keistus sprendimus. Palyginti su kitų valstybių praktika, įskaitant ir pokomunistines valstybes, Lietuvoje ne tik neįgyvendintas liustracijos procesas, bet ir kaltinamųjų suole neatsidūrė tų laikų represijų vykdytojai. Iki šiol net neapklausti tų baisių įvykių kaltininkai. Kaip tada valstybė ir jos piliečiai gali sužinoti teisybę apie tų dienų įvykius ir atkurti teisingumą, jeigu nepadaryti šie elementarūs darbai.

Paaiškėjus, jog KGB rezervo karininkai užėmė pačias aukščiausias pareigas Lietuvos užsienio ir saugumo politikos institucijose, o juos gynė tuometis valstybės vadovas, buvo nugramzdintas į smėlį ir iki šios dienos neatnaujintas šios asmenų grupės įtakos valstybei tyrimas, įskaitant ir tuos, kurių funkcija šiandien yra įgyvendinti teisingumą, pažeistą sovietiniais metais. Buvę KGB vadovai Lietuvoje džiaugiasi savo gyvenimu, gaudami dideles pensijas iš Maskvos, o laisvės kovotojai gyvena skurde ir niekaip negali rasti teisybės. Negali nešokiruoti ir tai, kad mūsų nepriklausomoje valstybėje iki šiol KGB bylų medžiaga dažnai nulemia teisingumą, tiksliau pasakius, neteisingumą.

Atkurti teisingumą minėtose bylose neturėtų būti tik pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių asmeninis rūpestis. Tai turėtų tapti valstybės interesu - grąžinti savo krašto žmonėms pasitikėjimą teisingumu valstybėje ir pačia valstybe. Todėl keista, kad prieš penketą mėnesių, minint Nepriklausomybės 20-ąsias metines, pasirašytas Memorandumas, atkreipiantis aukščiausiųjų šalies vadovų, Generalinės prokuratūros vadovų bei Aukščiausiojo Teismo pirmininko dėmesį į visas šias problemas, iki šiol lieka be atsako. Minint sovietinės okupacijos 70-ąsias metines ir, žinoma, dvidešimtaisiais mūsų šalies nepriklausomybės metais norėtųsi tikėti, kad sovietinių laikų neteisingumas turėtų imti trauktis iš mūsų valstybės gyvenimo. O tada ir ši, tragiškų 1940-1941 metų įvykių sujungtų žmonių karta, kurios gretos, deja, vis tirpsta, nes laikas yra negailestingas, galės susitikę džiaugtis gyvenimu, kalbėtis apie bendrus džiaugsmus ir rūpesčius, prisiminti tuos, kurių jau nebėra, o ne silpstančias savo jėgas skirti teisingumui Lietuvoje atkurti. Juk norime, kad pasibaigtų ne tik sovietinė okupacija, bet ir kad jos pasekmės netrukdytų mums gyventi. O Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai tikrai turėtų nusipelnyti dėmesio ir pagarbos šių dienų Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"