TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar balsuotume už V. Krėvę?

2015 04 09 6:00

Dzūkas rašytojas Romas Sadauskas ne pirmus metus bėdoja, pirštu baksnoja, kad jau šimtą metų turime savo tautos epą - dzūko klasiko Vinco Krėvės "Dainavos šalies senų žmonių padavimus", tačiau nežinia kodėl nedrįstame jų epu pripažinti. Dairomės aplinkui, stebimės, pavydime, kad latviai turi "Lačplėsį", suomiai - "Kalevalą", vokiečiai - "Nibelungų giesmę", prancūzai - "Rolando giesmę". Niekas, be mūsų, nenuspręs, neįvertins ir nepasakys, ką galime, norime ir privalome vadinti savo tautos epu.

Kas yra epas? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas labai lakoniškas, pateikia trumpą ir paprastą reikšmę - pasakojamoji literatūra. Vikipedija kur kas išsamesnė: "Didelės apimties, dažniausiai eiliuotas pasakojamasis kūrinys apie legendinių ar istorinių laikų žygius. Epas dažniausiai yra kolektyvinės kūrybos vaisius, tačiau kartais siejamas su išskirtinių gabumų žmogaus, jį išsaugojusio, mokėjusio atmintinai, surinkusio, užrašiusio, vardu."

V. Krėvės "Padavimai" šiuos kriterijus atitinka. Tad kodėl nedrįstame pripažinti, kad iš jų sklindanti tautos patriotizmo dvasia, tautos žygiai už laisvę - mūsų epas? O gal tam, kad padavimai būtų paskelbti visos tautos epu, priešinasi kitos "gentys" - sūduviai, žemaičiai? Juk tai ne jų krašto dainius, tad lyg ir nesinori dzūkelių padavimus pripažinti ir savo epu? Gal, neišsiaiškinus kai kurių rašytojo politinės veiklos motyvų, vis dar norima pažeminti ir jo kūrybą? Tad išsiaiškinkime pagaliau. Nors tai būtų jau visai kitas reikalas.

Pati Lietuvos istorija - kaip epas. Legendinių žygių būta daug. Sunku būtų atrinkti, kuris didysis mūšis labiausiai vertas šio žanro.

"Dainavos šalies senų žmonių padavimuose" gyva tautos dvasia, jos kelias į laisvę. Šie per amžius iš lūpų į lūpas perduodami pasakojimai - tarsi ugnis, neleidusi pasiduoti. O V. Krėvė tik gerai įsiklausė, per romantišką širdį perleido ir ant popieriaus suguldė. Nežiūrėkime jau taip asmeniškai, tiksliau, tarmiškai. Na ir kas, kad čia - apie Dainavą. Visa Lietuva pilna panašių legendų, stiprinusių tautos dvasią. V. Krėvei galbūt tik geriausiai iš visų bandžiusiųjų pavyko tuos dvasios polėkius užrašyti, tautos kovas ir siekius įprasminti.

Kai 1997 metais Sigitas Narbutas iš lotynų kalbos išvertė XVI amžiaus poeto Jono Radvano "Radviliadą", kurioje apdainuotas Mikalojaus Radvilos Rudojo ir jo bendražygių laimėtas Livonijos karas, literatūrologai kūrinį įvardijo mūsų epu. 2011 metais jis įtrauktas į vidurinių mokyklų lietuvių literatūros programą.

"Radviliada" - reikšmingas kūrinys, svarbus mūšis apdainuotas, tačiau žmonių širdyse jo nėra. Kas pacituos bent vieną eilutę? Ar neturėtų tautos epas būti gyvas žmonių širdyse? Pakanka perskaityti: "Daugel mūsų Tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarpu jų visų gražiausia ir garsiausia Dainavos šalis", ir atpažįsti - tai V. Krėvė,Tėvynės meilės dainius. Justinas Marcinkevičius jį patį yra sulyginęs su Dainavos šalies piliakalniu, "prie kurio, lietuviško žodžio vedami, einame pasižiūrėti tėvynės, gamtos ir savęs". Ko trūksta, kad jo "Padavimus" epu vadintume?

Žinoma, negalima neįvertinti ir J. Radvano, kurio, kaip sakė S. Narbutas, per savo apsileidimą ilgai nežinojome, neskaitėme. O kas mums trukdo du epus turėti? Juolab kad gana karinga tauta, per visą istoriją buvusi priversta kovoti dėl savo laisvės, tas kovas ne viename literatūros kūrinyje įamžino. Tik dabar nesugebame apsičiupinėti ir apsispręsti, ką pagaliau galime savo epu vadinti. Gal R. Sadausko šią vasarą šaukiami Demeniškių atlaidai, kurie šiemet bus skirti V. Krėvei, galų gale susitars tuo klausimu. O gal per kitus Seimo rinkimus duoti žmonėms dar vieną biuletenį, kad jie nurodytų, už ką "balsuoja" - "Radviliadą" ar "Dainavos šalies senų žmonių padavimus".

Galimi ir ne tokie oficialūs, o peticinio pobūdžio internetiniai "referendumai". Manau, V. Krėvės persvara būtų akivaizdi. Tautos balsas būtų geriausias argumentas, ką ji laiko savo epu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"