TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar blogai, kad mokslininkai tarė savo žodį?

2013 04 16 5:29

Neseniai sutikau visuomenininką, kuris piktinosi, kad Lietuvos mokslų akademijos (LMA) suformuota mokslininkų grupė pritarė skalūnų dujų žvalgymui mūsų šalyje. Jis abejojo, ar mokslininkai yra pajėgūs pateikti nepriklausomą nuomonę.

Paklausiau, ar jis labiau pasitikėtų Energetikos ar Ūkio ministerijų specialistų išvada? "Ne. Ar galima pasitikėti biurokratais?" - pareiškė jis. Matyt, nepasitikėtų ir Seimo politikais? "Ne", - pripažino jis.

Dėl valdžios uždarumo, ypač priimant sprendimus ir juos įgyvendinant, Lietuvoje suvešėjo didžiulis nepasitikėjimas viskuo. Net pačia valstybe.

Vyriausybės sprendimą kreiptis dėl išvados į mokslininkus vertinu teigiamai ir apgailestauju, kad ankstesnė valdžia ignoruodavo LMA.

Dar daugiau - tuometėje Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybėje buvo gajus įsitikinimas, kad LMA yra sovietinis paveldas ir kad Lietuvai ji reikalinga nebent kaip garbaus amžiaus mokslininkų susirinkimo vieta. Tokiu atveju ir šios institucijos finansavimas esą turi būti tik simbolinis. Šio požiūrio skleidėjai ignoravo realybę, kad mokslų akademijos yra vienos garbingiausių institucijų daugelyje Europos valstybių.

Todėl mūsų ministerijos užsakinėjo milijonus kainuojančias užsienio konsultantų paslaugas. Sprendimas paklausti mokslininkų nuomonės skalūnų dujų klausimu tokią žalingą praktiką keičia. Norėčiau tikėtis, kad Lietuvos politikai pradės remtis mūsų ekspertų išvadomis.

JAV profesorius Johnas Kingdonas ir kiti politologai, nagrinėję mokslo ekspertų indėlį valstybei priimant sprendimus, pažymi, kad mokslininkų darbai gali teigiamai veikti idėjų lauką, kuriame dirba renkami politikai ir biurokratai. Sprendimai galėtų būti priimami remiantis ne tik politiniais ar kokiais nors kitais išskaičiavimais, bet ir moksliniais argumentais. Apie juos turėtų būti informuota ir visuomenė, kad vėliau piliečiai ir žiniasklaida galėtų kontroliuoti, kaip sprendimai yra įgyvendinami.

Bet ar mokslininkai netaps įvairių interesų įkaitais, kaip politikai ir biurokratai, jei nuolat vertins klausimus, susijusius su politiniais ir verslo interesais?

Lietuvoje neretai yra naudojamasi ekspertų paslaugomis, bet visuomenė jų parengtais siūlymais dažnai nepasitiki. Tam pagrindą suteikia dažna praktika, kai valstybės institucijos aplimpa konsultantais ir ekspertais besivadinančiomis "draugų grupelėmis". O galiausiai neretai pateikiamas niekalas. Šios "lesyklėlės" neturi nieko bendra su nauda valstybei, piliečiams.

Ar svarbiausio mūsų valstybės mokslinės ekspertizės organizatoriaus funkcijos negalėtų būti perduotos LMA? Šiam darbui Vyriausybė skirtų finansavimą, neatsižvelgdama į tai, ar mokslinių išvadų turinys atitiks užsakovų poreikius, ar ne. Organizatoriai tik garantuotų, kad būtų pateiktos kokybiškos išvados. Žinoma, toks ekspertinio darbo organizatorius turėtų dirbti visiško skaidrumo ir atskaitomybės sąlygomis, skirtingai nei dabar dažnai dirba ministerijos, savivaldybės, o neretai ir jų samdomi ekspertai.

Jeigu reikia apsispręsti, daryti ką nors ar nedaryti, galėtų būti skelbiami du užsakymai, kad viena ekspertų grupė parengtų visus argumentus "už", kita - "prieš". Blogai, kai ekspertai, remiantys poziciją "už", tik dėl objektyvumo principo dar paieško ir kokių nors argumentų "prieš". Geriau, jeigu tai darytų kita grupė, kuri tikrai yra "prieš". Pasirenkant vienos ekspertų grupės paraišką, o kitą atmetant, jų autoriams turėtų būti išsamiai paaiškinta, kokiais argumentais remiantis tai daroma.

Patikėjus išvados rengimą ekspertų grupei (esant reikalui - grupėms), turėtų vykti tai, ko šįkart, deja, nebuvo: prieš pateikiant siūlymus užsakovui, t. y. Vyriausybei, jie turėtų būti aptarti su mokslo ir kita visuomene institucijoje, kuri organizavo tyrimą. Dar reikėtų numatyti mechanizmą, kaip nuspręsti, ar autoriai tikrai nusipelnė išmokos už savo darbą.

LMA, ypač Atgimimo laikais, jau turėjo sukaupusi patirties, kai kartu su visuomenininkais diskutavo apie svarbiausių valstybės problemų sprendimą. Tokių diskusijų poreikį turėtų suprasti ir mokslininkai, atliekantys Vyriausybės pavedimą. Jų ryšiai, interesai taip pat turėtų būti analizuojami žiniasklaidos ir visuomenės. Tam Lietuvos mokslo ekspertai turėtų būti pasirengę, jei mano esantys mokslo visuomenės dalis, o ne valdžią aptarnaujanti struktūra. Tada būtų daugiau pasitikėjimo ekspertų išvadomis. Nepakanka apie jas tik trumpai informuoti žiniasklaidą.

Diskusijos Mokslų akademijoje tarp visuomenininkų, tarp kurių yra ir mokslo bei kultūros žmonių, ir mokslininkų, iki šiol besisukusių tik savo profesinėje veikloje, galėtų prisidėti prie šio labai svarbaus valstybei ryšio užmezgimo. Ir vieni, ir kiti pasijus, kad yra atsakingi už visa, kas vyksta jų valstybėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"