TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar bundama iš atominio sapno?

2011 03 19 0:00

Gamtos katastrofa Japonijoje, paskui jos tąsa Fukušimos-Dajiči atominėje elektrinėje (AE) tapo šoku pasaulio bendruomenei. Europos energetikos komisaras Guentheris Oettingeris kalbėdamas Europos Parlamentui nesislapstė už mandagių frazių: "Kalbama apie apokalipsę ir, mano manymu, šis apibūdinimas yra tinkamas. Beveik niekas nekontroliuojama. Neatmetu galimybės, kad baisiausia dar laukia ateityje."

Jokia normali valstybė negali gyventi dabartimi, negalvoti apie ateities perspektyvas, nesvarstyti, ką paliks būsimoms kartoms. Pavyzdžiui, tuoj po vandenilio sprogimų Fukušimos branduolinėje jėgainėje Šveicarijos vyriausybė sustabdė planus pakeisti senus atominius reaktorius ir statyti naujus, kol bus įvertintas Japonijos įvykis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusprendė sustabdyti pernai rudenį patvirtintą programą dėl branduolinių reaktorių veiklos pratęsimo. Italija ir Lenkija nutarė iš naujo išnagrinėti savo ketinimus investuoti į atominę energetiką. Austrija ragina Europos atominėse jėgainėse atlikti vadinamuosius streso testus, kurie padėtų įvertinti saugumo jose padėtį.

Tad Europos vyriausybės ir politikai susimąstė, ar verta toliau plėtoti šią energetikos rūšį. Juk visada egzistuoja pavojus, vadinamasis X faktorius, kuris gali nelauktai suveikti ir tapti baisia tragedija. Todėl visi sprendimai šioje srityje turi būti paremti ilgalaike strategija ir neskubotais veiksmais. Nors kalbama apie psichologinį sprogimų Fukušimoje efektą, po savotiško atominio sapno, kuris buvo apėmęs Europos valstybes, liepsnos Japonijoje tampa nemaloniu žadintuvo skambučiu branduolinės energetikos šalininkams.

Užtat nesvyruoja Baltarusija ir Rusija, kurios Lietuvos pašonėje ruošiasi statyti atominius monumentus. Ir šalies valdžia neturi jokių svertų kaip nors paveikti jai nepalankią situaciją, kai Vilnius taps nesaugiausia sostine Europoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sau būdingu stiliumi išklojo savo pokalbio dėl šio klausimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka kai kurias detales: "Esu labai griežtai pasakiusi, kad aikštelė, kai 50 kilometrų nuo kitos sostinės kitoje šalyje statoma elektrinė, labai nemaloni žinia Lietuvai ir kad tai mums, ko gero, gali apsunkinti ateityje bet kokį bendradarbiavimą su šita šalimi. Atsakymą gavau maždaug tokį: "O jūs Ignaliną nuo mūsų sienos patraukit."

Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia, kad šalys neoficialiai sutarė netrukdyti viena kitai šiuo klausimu. Todėl Lietuvos pretenzijos baltarusiams yra viešųjų ryšių pobūdžio, skirtos vidaus nuomonių rinkai ir piliečiams apraminti. Pagal išankstinį scenarijų kiekviena šalis stato jėgaines ir Lietuva pati aplink save uždaro atominį žiedą.

Juk Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas suskubo pareikšti, kad "šie įvykiai nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują atominę elektrinę". Tiesa, ketvirtadienį per Vyriausybės valandą energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėjo, kad "nereikėtų skubėti su energetikos strategija, nes galimas daiktas, kad į energetikos strategiją reikėtų įnešti naujų nuostatų, atsižvelgiant į tuos įvykius, kurie vyksta Japonijoje". Dar nuosaikesnis buvo prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška. Jis pareiškė, kad diskusijos Lietuvoje šia tema tęsis dar ne vieną mėnesį.

Ar tai reiškia galimybę, kad atsiveria perspektyvos Lietuvai atsisakyti atominės valstybės statuso? Mažiausiai - galima pradėti apie tai diskutuoti. Tačiau blogiausia, kad Lietuvoje šis klausimas yra politizuotas, o kiekvienas mėginantis suabejoti elektrinės reikalingumu paverčiamas Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešu. Toks požiūris užkerta kelią galimybei žvelgti į problemą įvairiapusiškai.

Todėl vertėtų prisiminti Konstitucijos nuostatą, skelbiančią, kad "Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu." Sunku būtų rasti klausimą, kuris taip tiesiogiai susijęs su kiekvienu krašto žmogumi. Tad visi ir turi priimti referendumu sprendimą, o ne saujelė politikų ir energetikų. Juk atominio žiedo apsupti gyvens mūsų vaikai ir anūkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"