TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar bus atkurta SSRS

2014 04 17 6:00

Pasaulis stebi augančią įtampą Ukrainos Rytuose. Prie šalies sienos sutelkta 40 tūkst. Rusijos karių. Daugelis Vakaruose vis dar negali patikėti, kad Europos valstybė, kokia yra Rusija, savo pažangą galėtų aukoti dėl XIX amžiaus geopolitinių žaidimų ir ekspansinių tikslų.

Dar 2013-ųjų gruodį žinomas politologas Zbigniewas Brzezinskis tvirtino, kad Rusija jau apžvelgiamoje ateityje taps demokratine valstybe – Europos dalimi. Dabar akivaizdu, kad tokią galimybę tenka atidėti neapibrėžtai tolimai ateičiai. Tačiau klausimas juo labiau aštrus – ko siekia Rusija?

Atsakyti į šį klausimą keblu, nes Rusija blaškosi neturėdama aiškios strateginės savo veiksmų krypties. Sprendimus priima siauras ratas prezidentui Vladimirui Putinui artimų žmonių, kurių motyvai sunkiai prognozuojami. Rusija įdėjo daug pastangų formuodama pažangios, atviros, solidžios šalies įvaizdį, didžiavosi būdama Didžiojo aštuoneto šalių narė. Šios daugelio metų pastangos buvo paneigtos vos per kelias savaites, o šalies žiniasklaidą užliejo antivakarietiškos isterijos banga. Rusija grimzta į šizofrenijos pelkę, todėl neįmanoma prognozuoti, kuo viskas baigsis.

Šiomis dienomis grupė Rusijos Valstybės Dūmos trijų svarbiausių frakcijų deputatų pareikalavo iškelti baudžiamąją bylą Michailui Gorbačiovui už tai, kad jis esą sugriovė Sovietų Sąjungą. Reikalavimas turi ir platesnę potekstę – siekiama 1991 metų įvykius pripažinti valstybės perversmu, o iš to išplauktų išvada, kad nepriklausomų valstybių kūrimasis vietoj buvusios SSRS buvo neteisėtas. Šį žingsnį galima nurašyti kaip politikų norą pasireklamuoti, tačiau tokios reklamos paskatos nėra laužtos iš piršto: visuomenės apklausos rodo, kad 54 proc. Rusijos gyventojų gailisi dėl SSRS subyrėjimo. Daugiau kaip du trečdaliai remia agresiją Ukrainoje.

Rusijos visuomeninis gyvenimas persmelktas nostalgijos sovietiniams laikams, ir tai tik skatina oficiali V.Putino valdžios politika. Daugelio rusų mintyse sovietinė epocha – tai tarsi nuostabi šalis, kuri gamino puikius filmus, o Rusija buvo įtakinga pasaulio galybė. Rusijos valstybinės TV projekte 2008 metais renkant žymiausią visų laikų Rusijos istorijos asmenį komunistiniam diktatoriui Josifui Stalinui teko trečioji vieta – aukštesnė nei poetui Aleksandrui Puškinui.

Tad ar galima laukti, kad Rusija pradės įgyvendinti projektą „SSRS 2“?

Žinoma, SSRS jau niekas neatgaivins. Ji liks kaip išnykęs dinozauras jau vien dėl to, kad buvo paremta marksizmu-leninizmu, kurio atsisakė ir pati Rusija. Rusijos ekspansija šiuo metu grindžiama vadinamųjų tėvynainių gynimu ir neturi to patrauklaus jauko, ant kurio daugelis užkibo praeitame XX a., – komunizmo ir jo tariamai nešamos žmonių lygybės bei teisingumo. Tėvynainių gynimo, Rusijos stiprinimo motyvas gali patraukti tik rusus, bet ne kitas tautas. Rusų kultūros žavesys, naudotas apsukant galvas Lietuvos inteligentams tarpukariu, liko praeityje. Šiuo metu Rusija neturi tokių ekonomikos, socialinės srities ar kultūros pasiekimų, kuriais galėtų pasigirti ir išsiskirti iš pasaulio valstybių. Tai priversti pripažinti net didžiausi Rusijos nacionalistai. Tiesa, Rusija stengiasi tai kompensuoti vykdydama neregėto masto tarptautinę propagandinę kampaniją, turinčią du tikslus - nupiešti palankų Rusijos įvaizdį ir kiek įmanoma pažeisti kitas valstybes, visų pirma kaimynes, kaip galimus artimiausius Rusijos taikinius, ir JAV, kurias Rusija paskelbė didžiausiu savo priešu.

Rusijoje mėginama kurti ideologiją, apibendrinamą skambiu, bet miglotu Eurazijos pavadinimu. Jis buvo žinomas XX a. trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje, bet vėliau užmirštas. Dabar šį terminą propaguoja filosofas jurodivas su A.Solženicyno barzda Aleksandras Duginas, visų pirma kėlęs idėją į vieną valstybę sujungti etninius rusus. Ironiška, bet apie Eurazijos sąjungą pirmasis oficialiai prabilo Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, kurio šaliai, turinčiai ženklią rusų mažumą, Eurazijos plano pagal A.Dugino koncepciją įgyvendinimas turėtų atrodyti grėsmingas.

Yra žinomi du projektai, Eurazijos sąjungos ir Eurazijos ekonominės sąjungos. Tiesa, su A.Dugino idėja, be paties Eurazijos termino, jie neturi nieko bendra. Eurazijos sąjungos kaip posovietinių valstybių konfederacijos idėja žlugo, o nuo 2011 metų kuriama Eurazijos ekonominė sąjunga yra ES pavyzdžiu konstruojama laisvosios prekybos erdvė. Idėja graži, tačiau Rusijos prezidentas V.Putinas ją sugriovė agresija prieš Ukrainą, nes be Ukrainos ši sąjunga nebus toks darinys, kuriuo galima didžiuotis. Atsiskleidusi tiesa, kad Rusija savo politikoje vadovaujasi anaiptol ne ekonomine logika, dalyvaujančioms valstybėms (Kazachstanui, Baltarusijai), be jokios abejonės, sukėlė naujų abejonių.

Po Krymo okupacijos apetitas auga sparčiai, tad A.Duginas sukurpė tokią teoriją: Europa yra pavargusi ir supuvusi, jau greit palūš neapsikęsdama imigrantų ir nukris į Rusijos glėbį, todėl Eurazijos erdvė dabar – „nuo Vladivostoko iki Lisabonos“. Šį skambų šūkį bemat perėmė Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės. Rusijos propagandos smaigalys – JAV kaip stipriausia valstybė, o Rusija piešiama kaip vienintelė atsvara „vienpoliam pasauliui“. Kinija ir visa Azija šiame diskurse neegzistuoja. Akivaizdu, kokia primityvi ir trumparegiška tai pasaulėžiūra.

Net santūriosios Vokietijos vicekancleris jau pajėgia įsivaizduoti per Europą riedančius Rusijos tankus. Veikiausiai rusai šiuo metu nepuls, tačiau didžiulis nerimas kyla matant, kas vyksta pačioje šalyje. Antivakarietiška isterija pasiekė tokį mastą, kad nemokantieji rusų kalbos turbūt negali įsivaizduoti. Oficialiai skiepijama neapykanta viskam, kas nerusiška. Kartu dar labiau ribojamos piliečių demokratinės laisvės: vykdoma akcija uždarant nepaklusnias žiniasklaidos priemones, rengiamasi registruoti tinklaraščių autorius, planuojama dar kartą sugriežtinti atsakomybę mitingų organizatoriams. Pirmuoju skaitymu priimtas nacizmo teisinimo uždraudimo įstatymas, uždrausiantis sovietinių saugumo ir specialiųjų tarnybų bei stalinizmo kritiką. Šios bangos, kuri per šalį ritasi jau gerą dešimtmetį, jau niekas nebesustabdys, tad lieka tik stebėti, kur ji nuneš mūsų Rytų kaimynę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"