TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar bus intriga prezidento rinkimuose?

2013 12 06 6:00

Pamažu aiškėja partijų kandidatai kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas bus Ignalinos meras Bronis Ropė, Darbo partija (DP) į rinkimus deleguos Artūrą Paulauską, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas rekomendavo tarybai kelti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio kandidatūrą. Ar bent vienas šių (ir kitų) kandidatų sugebės deramai pasipriešinti Daliai Grybauskaitei, jeigu ji apsispręs dalyvauti rinkimuose?

Lietuvoje susiklostė tendencija, kai daugiausia šansų laimėti prezidento rinkimus turi arba nepartiniai kandidatai, arba svarbiausių partijų elitui nepriklausančių jėgų atstovai. Jau 1997 metų rinkimus politologai įvardijo kaip visišką partinės sistemos nesėkmę. Į antrąjį turą patekusius A.Paulauską ir Valdą Adamkų (jis galiausiai laimėjo) iškėlė ne to meto reikšmingos partijos. Jau tada buvo aiškiai matyti partijų nesugebėjimas išugdyti visuomenės pasitikėjimą keliančias politines asmenybes.

Situacija iš esmės nepasikeitė ir vėliau. 2004 metų rinkimuose vėl triumfavo nepartinis V.Adamkus, o 2009-aisiais jau per pirmąjį turą nugalėjo D.Grybauskaitė, neslepianti savo paniekos partijoms. 2002 metais laimėjo anksčiau konservatorių ir liberalų sąrašuose spėjęs pabūti Rolandas Paksas. Tuo metu jo atstovaujama Liberalų demokratų partija vargiai galėjo būti priskiriama prie sisteminių ar tradicinių jėgų - pirmąkart į Vyriausybę ji pateko tik 2012-aisiais, jau vadindamasi „Tvarka ir teisingumu“.

Viena seniausių Lietuvos partijų - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - pastarąjį kartą kandidatą į prezidentus kėlė 1997 metais. Regis, konservatoriai supranta, kad jų atstovas šiuose rinkimuose šansų neturi, todėl priimtas strateginis sprendimas remti nepartinius arba su partijomis mažai siejamus kandidatus. Viena vertus, tai racionalu - kam pyktis su potencialiu laimėtoju, atimti balsus iš tau palankaus, tikėtina, kandidato? Kita vertus, tai apnuogina tiek šios partijos, tiek visos partinės sistemos silpnumą.

Amžini TS-LKD konkurentai socialdemokratai atkakliai dalyvauja prezidento rinkimuose. Pastaruosius tris kartus jie kėlė Vytenio Andriukaičio (2002 metai), Česlovo Juršėno (2004 metai) ir Algirdo Butkevičiaus (2009 metai) kandidatūras. LSDP kandidatai net negalėjo tikėtis antrojo turo. 2009-aisiais A.Butkevičius liko antras, tačiau pirmąją vietą užėmusios D.Grybauskaitės persvara buvo milžiniška - ji gavo 68,21 proc. balsų.

Ar partinius kandidatus vėl užgoš nepartiniai, kalbant konkrečiau - D.Grybauskaitė? Turint galvoje pamatines Lietuvos visuomenės nuostatas, situacija iš esmės neturėtų keistis - pasitikėti partijomis geriausiu atveju linkęs kas dešimtas pilietis. Prezidento rinkimų kontekste asmens pasirinkimas nėra ribojamas partinių alternatyvų, tad nieko keista, kad Seimo rinkimuose balsą už konkrečią partiją atidavęs asmuo prezidento rinkimuose gali balsuoti ne už jos, o už kitą, nepartinį kandidatą.

Tačiau prieš kalbėdami apie pergalę be kovos politologai ir apžvalgininkai privalo atsižvelgti į du dalykus. Pirma, šiuo metu nėra antro stipraus nepartinio kandidato - alternatyvos D.Grybauskaitei. Be to, nėra ir stipresnio kandidato, kuris būtų keliamas mažesnių partijų. B.Ropė - įdomus variantas, bet abejotina, kad jo partijos kolegų iniciatyva dėl referendumo bus tiesiogiai susieta su Ignalinos mero kandidatūra prezidento rinkimuose. Labiau tikėtina, jog alternatyva taps populiariausios partijos - LSDP - kandidatas.

Antra, negalima lyginti dabartinės politinės situacijos su 2009 metų rinkimais. Tada buvo įdomi padėtis: socialdemokratai vis dar neatsigavę po septynerių metų valdymo 2001-2008 metais, valdančiųjų populiarumas kritęs dėl ekonomikos krizės, DP dar neatsikračiusi skandalų šleifo. Nieko keista, kad stiprus nepartinis kandidatas tiesiog nušlavė itin susilpnėjusių partijų atstovus.

Apklausose D.Grybauskaitė akivaizdžiai pirmauja. Tačiau esminis klausimas yra ne tai, ar pirmajame ture ji gerokai atsiplėš nuo kitų kandidatų, o tai, ar reikės antrojo turo. Tokios triuškinamos pergalės kaip 2009-aisiais sunku tikėtis dėl objektyvių priežasčių. Jeigu pritrūks vieno ar dviejų procentų iki pusės balsų, viską lems antras balsavimas, o jo specifika paprastai yra šiek tiek kitokia.

Patirtis rodo, kad pirmajame ture gerokai atsiplėšęs kandidatas antrajame gali kristi. A.Paulauskas 1997 metais buvo neginčijamas lyderis - surinko 44,73 proc. balsų, o 2002-aisiais V.Adamkus pirmajame ture lenkė R.Paksą daugiau kaip 15 proc. punktų. Tačiau per antrąjį turą abu šie kandidatai pralaimėjo. Kodėl?

Kai lieka du kandidatai, pradeda veikti strateginis balsavimas: mažiausių politinių jėgų parama gali būti lemiama. Be to, kaip parodė 2002 metų prezidento rinkimai, dar labiau sustiprėja politinės reklamos vaidmuo. D.Grybauskaitei verta atkreipti dėmesį į tai, kad ji neturi nė vienos iš valdančiųjų partijų paramos, o dėl liberalų yra klaustukas. Antrajame ture itin išryškėjus persiskirstymui tarp dešiniųjų ir kairiųjų remiamų kandidatų, būtų itin sunku prognozuoti rezultatą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"