TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar bus per daug Europos Lietuvoje?

2011 11 14 7:00

Europos Sąjunga (ES) išgyvena didžiausią krizę savo istorijoje. Organizacija nežlugs, bet neaišku, kaip ir kiek ji pasikeis. Nežinia, kiek toliau galios kadaise premjero Andriaus Kubiliaus išreikšta mintis, kad kuo daugiau Europos Lietuvoje, tuo geriau Lietuvai.

Finansų krizė rodo, kad reikia pertvarkyti dabartinę euro zoną, labiau derinti šalių ūkio valdymą. Praeitą savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad reikia naujų struktūrų bei taisyklių, kurių vykdymą reikia tikrinti ir kurių pažeidimas turi turėti rimtų pasekmių. "Tai reiškia daugiau Europos, o ne mažiau Europos."

Jau daugiau kaip penkerius metus kalbama apie dviejų greičių Europą, bet pastaruoju metu šios kalbos įgijo pagreitį. Lapkričio 8 dieną Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasakė, kad tos pačios taisyklės negali galioti 27 narėms, juolab 34 ar 35, jei ES priims naujų narių. Jo nuomone, vienos narės priklausys glaudžiau integruotai federatyvinei euro zonai, kitos - mažiau saistomai konfederatyvinei grupei. Apie dviejų greičių Europą prabilo ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris, kurio politinės nuostatos radikaliai skiriasi nuo N.Sarkozy.

Esą negalima rimtai manyti, kad 27 šalys susitartų dėl reformų. J.Fischerio nuomone, euro zonos narės galėtų būti glaudesnės integracijos avangardu.

ES nėra viena valstybė, šalys narės gali nutarti, kaip glaudžiai jos pasiryžusios bendradarbiauti. Kaip pažymi ne vienas apžvalgininkas, tuo atžvilgiu seniai nėra vieno greičio Europos. Ne visos ES valstybės priklauso euro zonai. Anglija galėtų, bet nenori būti euro zonoje, kitos nepatenkina narystės kriterijų. Ne visos ES valstybės pasirašė Šengeno sutartį. Bet pastaruoju metu skirtumai tarp jų ryškėja. Euro zonos ministrai kartais tariasi atskirai. Neseniai atskirai posėdžiavo ir euro zonai nepriklausančios šalys. Atrodo, kad bus spaudimas labiau integruoti visas ES šalis arba žengti dviejų greičių Europos linkme. Kol kas neaišku, kokia bus ta dviejų greičių Europa, kas nustatys jos taisykles ir kokie bus santykiai tarp skirtingų grupių.

ES seniai ženklina vadinamasis demokratijos deficitas. Daugelis europiečių mano, kad politikai ir atsakingi Briuselio pareigūnai yra nuo jų atitolę, nesuteikia gyventojams progos pasisakyti dėl Sąjungos ateities, patys priima sprendimus. Kitiems nerimą kelia pilkų biurokratų ir europarlamentarų pastangos didinti savo galias valstybių narių sąskaita. Nors negalima numatyti įvykių raidos, yra pagrindo nuogąstauti, kad demokratijos deficitas padidės. N.Sarkozy ir A.Merkel duetas, vadinamas "Merkozy", jau pradėjo šokdinti Europą, iš anksto suderindamas savo pozicijas ir beveik reikalaudamas, kad kiti pritartų.

Aiškiausias "Merkozy" augančios galios pavyzdys yra jų nutarimas iškviesti Graikijos premjerą George'ą Papandreou ir reikalauti, kad jis pasiaiškintų, kodėl pasiūlė surengti referendumą dėl naujos taupymo programos. Suprantamas nepasitenkinimas G.Papandreou, kuris savo partneriams nė žodžiu neprasitarė apie galimą referendumą, nors krizę sukėlė neatsakinga Graikijos ūkio politika. Net jei galioja taisyklė, kad "kas sumoka, tas ir muziką užsako", Vokietija ir Prancūzija nėra vienintelės šalys, kurios finansiškai gelbės Graikiją. Neaišku, kokiu pagrindu A.Merkel ir N.Sarkozy suteikė sau įgaliojimą kalbėti visos Europos vardu.

Galima viltis, kad, suvaldžius krizę, "Merkozy" nemėgins diktuoti sąlygų kitoms valstybėms ir kad jos tvirčiau priešinsis tokioms pretenzijoms. Bet jei bus siekiama didesnės integracijos ir bus priimama daugiau visus saistančių teisinių normų, didesnės valstybės veikiausiai reikalaus didesnio balso, norės, kad priimant sprendimus daugiau reikšmės būtų skiriama gyventojų skaičiui. Gali didėti spaudimas įvesti vieno žmogaus - vieno balso principą, kuris būtų nepalankus mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva.

Be to, didžiosios valstybės gali mėginti prastumti sau palankias taisykles, pavyzdžiui, kad visose šalyse galiotų tokie pat mokesčiai verslui. Tai kenktų mažiems kraštams, kurie mažais mokesčiais suvilioja užsienio investuotojus. Šis reikalavimas buvo keliamas Airijai, kai ji kreipėsi į ES dėl finansų paramos. Dublinas atlaikė spaudimą - šį kartą.

Dabartinės ES struktūros ir taisyklės Lietuvai buvo beveik idealios. Lietuvai perleidžiamos didelės pinigų sumos, sulaukiame paramos tarptautinėje arenoje, turime neproporcingai didelį balsą priimant sprendimus, nereikėjo smarkiai apriboti savo suverenumo. Šiuo metu net narystė euro zonoje nelabai ribojo narių veikimo laisvės.

Padėtis keisis, jei bus žengiama vieningos ūkio politikos linkme. Kuo daugiau integracijos, tuo bus mažiau galimybių pačiam nustatyti ūkio valdymo gaires. Šiuo atžvilgiu narystė euro zonoje gali būti ne tokia patraukli - daugiau Europos gali reikšti mažiau Lietuvos. Bet nereikia pervertinti ūkinio suverenumo. Globalizacijos sąlygomis negali būti autarkinių ūkių. Jau dabar kai kurie apžvalgininkai nuogąstauja, kad euro zonos šalys vis labiau lems visos ES ūkio politiką arba kad bėgant laikui taip didės atotrūkis tarp euro zonos narių ir kitų ES valstybių, jog bendra narystė mažai ką reikš.

Visa tai ateities reikalas. Bet Lietuvos valdžia turės atsargiai stebėti įvykių raidą, stengtis įvertinti įvairių galimų nutarimų pasekmes Lietuvai, ginti šalies interesus. Ko gero, toliau bus siekiama narystės euro zonoje, nors ta narystė labiau kaustys veikimo galimybes. Valdžia turės kaip nors nustatyti, koks yra optimalus Europos kiekis Lietuvai, ir referendumu ar kokiu nors kitu būdu atsiklausti tautos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"