TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar bus ribojama laisvė?

2013 05 20 8:10

Neseniai premjeras Algirdas Butkevičius užsiminė, kad Vyriausybė rimtai svarsto planus fiziniams ir juridiniams asmenims apriboti atsiskaitymus grynaisiais iki 5 tūkst. litų. Šiuo klausimu jau tariamasi su Finansų ministerija, bankais. Plano įgyvendinimas būtų klaida, nes be rimto pagrindo būtų varžoma žmonių laisvė tvarkyti reikalus savo nuožiūra.

Ketinimo riboti atsiskaitymus grynaisiais šalininkai nurodo dvi priežastis, skatinančias tai įteisinti. Premjeras pabrėžia kovą su šešėline ekonomika. Galimybė atsiskaityti grynaisiais leidžia nesąžiningiems verslininkams, valstybės tarnautojams ir nusikaltėliams nuslėpti savo pajamas, išplauti neteisėtai gautas lėšas. Pavyzdžių - apstu. Štai balandį teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl vos 20-ies sulaukusios studentės, kuri už 530 tūkst. litų įsigijo prabangų butą Vilniuje. Mokėjo grynaisiais. Nemanytina, kad pinigai sutaupyti iš stipendijos. Kaip praneša žiniasklaida, buvęs aplinkos viceministras, buvęs Vilniaus vicemeras Stanislovas Šriūbėnas su žmona nekilnojamajam turtui ir vertybiniams popieriams pirkti panaudojo daugiau kaip pusę milijono litų grynųjų.

Pateikiama ir finansinių argumentų. Esą elektroninės bankininkystės plėtra, kuri yra neišvengiama atsiskaitymų grynaisiais ribojimo

pasekmė, skatins ūkio augimą. Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodo reitingų agentūros "Moody's" atlikto 56 valstybių tyrimo rezultatus. Nuo 2008-ųjų iki 2012 metų išsiplėtę atsiskaitymai internetu sukūrė papildomą 983 mlrd. JAV dolerių naudą tų šalių ūkiams ir paskatino įsteigti 1,9 mln. papildomų darbo vietų. Nėra pagrindo abejoti tyrimo rezultatais. Ūkio augimą skatina didesnis vartojimas, nes žmogus, net ir tada, kai kišenės tuščios, kredito kortele gali pirkti ką reikia ir ko nereikia.

Bankams atsiskaitymų grynaisiais ribojimas būtų naudingas. LBA pirmininkas Stasys Kropas pernai paskelbė, kad Lietuvoje, kurios rinka gana sekli, už populiariausias korteles "MasterCard" ir "Visa" reikia mokėti daugiau kaip 1 proc. administravimo mokesčių. Tie mokesčiai šalyje esą sumažėtų, jei būtų labiau išplėtotas mokėjimo kortelių ir jų naudojimo tinklas. Nors už kiekvieną kortelės panaudojimą reikėtų mokėti mažiau, žmonės būtų verčiami dažniau jomis atsiskaityti, tad bankai tikrai nenukentėtų.

Kaip rašė "Lietuvos žinios" straipsnyje "Grynųjų kišenėje neatsisakytų", verslininkai skeptiškiau nusiteikę ribojimo atžvilgiu. Jie teigia, jog nesąžiningieji ras būdų, kaip legalizuoti šešėlinius pinigus, neteksime nekilnojamojo turto pirkėjų, norinčių mokėti grynaisiais, nukentės vyresnio amžiaus žmonės, kurie neturi priėjimo prie interneto ir apskritai baidosi kompiuterių, taip pat smulkieji verslininkai, kurių veiklą valdžia esą siekia skatinti.

Neįmanoma iš anksto numatyti konkrečių ribojimo pasekmių ūkiui ir teisėsaugai, bet akivaizdu, kad naujas įstatymas varžytų paprastų piliečių laisvę elgtis taip, kaip jie nori. Užuot rinkęsi, kuo mokėti už didesnį pirkinį - ar kreditine kortele, ar grynaisiais, jie privalėtų naudotis kortele. Pasirinkimo nebebus, liks tik vienas valstybės nurodytas būdas.

Mokėti grynaisiais - ne nusikaltimas, tad kokiu pagrindu galima drausti šį atsiskaitymo būdą? Vyriausybė leidžia suprasti, kad tai būtų priemonė šešėlinei ekonomikai tramdyti. Nežinome, kiek procentų atsiskaitymų grynaisiais didesne kaip 5 tūkst. litų suma vienaip ar kitaip yra susiję su teisės pažeidimais. Nuojauta ar išankstinė nuostata - netinkamas pagrindas riboti piliečių laisvę. "Topo centro" vadovas tvirtina, kad daugelis klientų moka grynaisiais ir už brangesnę prekę, tad vargu ar tik pinigus plaunantys arba neteisėtai juos gavę asmenys renkasi šį atsiskaitymo būdą.

Valdžia turi kovoti su šešėline ekonomika ir korupcija, bet tai reikia daryti protingai. Nebūtina imti pjūklo, kai pakanka peiliuko. Pernai Seimas priėmė Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama mažinti turto ir mokesčių slėpimo riziką. Leidžiama riboti atsiskaitymus grynaisiais, jei juridinis asmuo pripažintas kaltu ir jam skirta nuobauda dėl finansinių pažeidimų, jeigu teistumas nesibaigęs arba nuo jo nepraėję vieni metai, jei yra rizika, kad įmonė gali slėpti mokesčius. Šis įstatymas selektyvus, taikomas tiems, kurie "nusipelnė" išskirtinio dėmesio, o ne visiems piliečiams. Būtų galima sekti ir JAV pavyzdžiu. Ten bankai ir kitos finansinės institucijos turi pranešti valdžiai apie visas grynųjų pinigų operacijas, viršijančias 10 tūkst. dolerių. Didesni mokėjimai nėra draudžiami, bet registruojami.

Vyriausybė turėtų rimtai pagalvoti, kokiomis tiksliomis priemonėmis galima kovoti su ekonominiais nusikaltimais, o ne priimti įstatymą, ribojantį sąžiningų piliečių veikimo laisvę. Nors dauguma žmonių galbūt niekada neatsiskaitinės grynaisiais už prekes ar paslaugas, kainuojančias daugiau kaip 5 tūkst. litų, reikia išsaugoti jų teisę tai daryti.

Dar viena pastaba. "Swedbank" pranešė, kad nuo liepos 1 dienos debeto kortelių turėtojai bankomatuose galės nemokamai išsigryninti iki 2000 litų per mėnesį. Tai juokingai maži pinigai. Nuo didesnės sumos bus imamas 0,4 proc. mokestis, nors už metų trukmės terminuotuosius indėlius bankas moka tik 0,35 proc. palūkanų. Naujų taisyklių tikslas - daugiau uždirbti iš kortelių administravimo. Kiti bankai veikiausiai irgi seks "Swedbank" pavyzdžiu, tad žmonės negalės užsitikrinti laisvesnio priėjimo prie savo pinigų pereidami į kitą finansinę įstaigą. Bankai turi teisę nustatyti paslaugų įkainius, bet valdžia privalo ginti vartotojų interesus, o ne priimti įstatymus, kurie didintų bankų galimybes primesti savo sąlygas paprastiems piliečiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"