Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Ar D. Trumpas sieks nugalėti V. Putiną

 
2017 01 02 6:00

Nepaisant Rusijos bendro ekonominio nuosmukio, kai jos BVP prilygsta Nyderlandams, Rusija lieka pasauliniu politiniu ir kariniu žaidėju, be kurio Vakarams yra sunku išspręsti Artimųjų Rytų krizę, sustabdyti milžiniškus pabėgėlių srautus į Europą ir įveikti globaliu reiškiniu tapusį terorizmą.

Be to, Rusija lieka stipriausia po JAV branduoline valstybe. Galbūt, dėl to įtakingiausi Vakarų žurnalai Rusijos valdovą V. Putiną renka vienu stipriausių pasaulio lyderiu.

Žinodami, kad jis tikrai nėra joks demokratas ir jo vadovaujama šalis nepripažįsta daugelio vakarietiškų vertybių, pragmatiškai mąstanti Vakarų žiniasklaida, matyt, V. Putiną vertina už gebėjimą išlaikyti stabilią Rusiją, bei atsispiriant Vakarų ekonominiam spaudimui, išlaikyti status quo po Krymo prijungimo, neleidžiant NATO plėstis į Ukrainą ir Gruziją? Beje, šios nuostatos yra paviešintos Rusijos karinėje doktrinoje.

Žinome, kad stipriausia tiek karine, tiek politine ir ekonomine prasme lieka ir, matyt, artimiausioje ateityje liks Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant Kinijos ir Indijos ambicijų būti tarp stipriausiųjų. Būtent todėl JAV prezidento rinkimai jaudina ne tik pačias Jungtines Valstijas, bet ir visą pasaulį. Tame tarpe ir Lietuvą.

Kodėl? Todėl, kad Lietuvos prezidento rinkimai gali būti svarbūs tik Lietuvai ir tai ne visada. O štai Amerikos prezidento rinkimai padalino ne tik pačią Ameriką, bet ir visą pasaulį į būsimo prezidento D. Trumpo šalininkus ir priešininkus. Na, jei ne visą pasaulį, tai Europą – tikrai. D. Trumpas turi ryškų valdančiųjų palaikymą Lenkijoje, Vengrijoje ir kai kuriose kitose Vidurio Rytų Europos šalyse, taip pat tarp dešiniųjų populistų Vakarų Europoje. Baltijos valstybės stengiasi kol kas susilaikyti nuo vertinimų, suprasdamos, kad nuo jų praktiškai niekas nepriklauso. Atiduota oficiali pagarba naujam išrinktam prezidentui ir gerai!

Kaip, beje, ir Vokietijos kanclerio rinkimai rūpi ne tik vokiečiams, bet ir visai Europos Sąjungai. Jau vien todėl, kad ji yra didžiausia ir ekonomiškai bei politiškai stipriausia ir įtakingiausia ES šalis. Matyt, dėl to dar beveik metams likus iki naujų parlamento rinkimų Vokietijoje, visoje Europoje reiškiamos vienokios ar kitokios nuomonės apie būsimą kanclerį(ę). Liks kanclere Angela Merkel ar ne, – štai Hamleto vertas klausimas europolitologams. Ir nežinia ar jos eventualus išlikimas sustiprins Europą, ar ne. Tačiau bet kokiu atveju ir Vokietija su savo ekonomine galia, ir Europa su savo civilizacija išliks, kas rinkimus belaimėtų.

Verta prisiminti, kad 1918 metais Vokietija pirmoji pripažino Lietuvos Respubliką. Ta proga Lietuvos atstovai buvo pakviesti į Berlyną ir Vokietijos kancleris Georg von Hertling savo rezidencijoje lietuviams perskaitė kaizerio Vilchelmo II pasirašytą aktą. Kitą rytą, iškilmingų pusryčių metu, oratoriniais gebėjimais garsėjęs Augustinas Voldemaras puikia vokiečių kalba pasakė kalbą, kurioje Vokietiją palygino su saule, o mažesnes valstybes – su besisukančiomis aplink ją planetomis. Anot kito Valstybės Tarybos nario ir vicepirmininko Jurgio Šaulio, tai buvo „tikrasis Voldemaro nusistatymas vokiečių atžvilgiu“. Neatsitiktinai A. Voldemaras laikytas provokiškų pažiūrų politiku.

Laikai, žinoma, pasikeitė. Vokietija jau ne tokia stipri pasaulyje, bet jos politinė ir ekonominė galia lieka reikšminga ne tik Europos Sąjungos erdvėje. Vis dėlto dabar daugeliui Europos valstybių, ir Lietuvai taip pat, yra svarbiau suktis Jungtinių Valstijų orbitoje. Kad ir pačiame jos pakraštyje arba rytinio flango smaigalyje su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija, bet liekant saugiomis. O būti JAV ir Vokietijos orbitose kartu, ko gero, gali būti geriausia, kas šiuo metu gali nutikti nedidelėms Vakarų civilizacijos pakraštyje esančioms valstybėms.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas B. Obama laikėsi aiškios, vakarietiškomis vertybėmis grįstos politikos tiek Europos, tiek Rusijos, tiek Izraelio ir Sirijos atžvilgiu. Ne visiems jo politika patiko. Buvo kaltinamas silpnumu, vengimu kariauti už kitų interesus. Taip yra manančių ir Lietuvoje. Nors būtent jo prezidentavimo metais buvo priimtas sprendimas stiprinti NATO rytinį flangą keliais tūkstančiais JAV, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos kariais. Tai, ko gero, pats reikšmingiausias sprendimas saugumo požiūriu po mūsų šalies priėmimo į NATO.

Naujojo JAV prezidento D. Trumpo užsienio politika, sprendžiant iš jo artimiausių patarėjų rato, tarp kurių yra ir Rusijos Draugystės ordinu apdovanotas vienas svarbiausių jo komandos žmogus, bus tikrai kitokia tiek Rusijos, tiek Europos Sąjungos ir kitų svarbių pasaulio regionų atžvilgiu. Kokia konkrečiai, mes dar nežinome.

Tačiau jo Twiterio trumpos eilutės „urbi et orbi“ leidžia manyti, kad jis, skirtingai nei B. Obama, kitaip vertins vakarietiškų vertybių svarbą JAV užsienio politikai. Matyt, lems didesnis pragmatizmas ir nauda, kas visada yra būdinga stambiems verslo žmonėms ir jų valdomoms milijardinės apyvartos korporacijoms. Tikriausiai dar nė viena JAV vyriausybė neturėjo tiek daug milijardierių savo gretose per visą 250 metų šalies istoriją, kaip dabartinė. JAV turtingiausieji dabar atsistojo prie galingiausios valstybės vairo. Kaip prieš du tūkstančius metų Romos priešakyje stovėjo turtingiausi senatoriai ir pats imperatorius. Ne tiek daug kas pasikeitė per du tūkstančius metų.

Žinoma, ne visos Rusijos svajonės, sietinos su nauju JAV prezidentu, išsipildys, nors Rusija pasiryžusi demonstruoti lankstumą, kad ir diplomatų išsiuntimo atveju. JAV interesai, kaip ir anksčiau, visada ims viršų. Tačiau, kaip išsireiškė vienas geriausių istorinės geopolitikos žinovų Lietuvoje prof. Zenonas Norkus, jau dabar aišku, jog JAV interesas bus priversti sąjungininkus mokėti daugiau už JAV garantuojamą saugumą. Ir tai daugeliui Rytų Europos šalių padaryti nebus taip paprasta, žinant šių šalių ekonominį pajėgumą. Kurį, beje, sudaro ne tik ir ne tiek kariuomenei skiriamų pinigų dydis (jis mūsų dydžio valstybei visada bus per mažas), o pačios visuomenės solidarumas, socialinių įtampų nebuvimas ir nuoseklus patriotinis auklėjimas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"