TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar dabar bus suvokta, kad ES negali virsti federacija?

2016 06 28 6:00

Kai praėjusią savaitę britai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), pasipylė svarstymų, kaip turėtų vystytis Europa, kad nesulauktų grandininės reakcijos ir nežlugtų. Prabilta apie tai, jog pačiai Europai reikia reformų. Norėtųsi tikėti, kad bus grįžta prie valstybių sąjungos idėjos, užmirštant federaciją.

„Brexit“, kaip ir buvo galima tikėtis, tapo itin svarbiu įvykiu ne tik Didžiajai Britanijai, bet ir Europai, o gal net visam pasauliui. Britų politikai nevengė šio referendumo metu ir gerokai prieš jį žaisti savo vidaus politikos žaidimų, ir patys buvo nubausti. Bet apie šį Jungtinės Karalystės politikos aspektą gal kitą kartą. Ne mažiau svarbios yra išorinės priežastys, paskatinusios britus palaiminti sprendimą, dėl kurio šiandien dalis jų, ne tik balsavusieji prieš pasitraukimą iš ES, gailisi, nes tik dabar suvokė pasekmes.

Dalis tų priežasčių slypi Briuselyje ir kai kurių įtakingų ES valstybių sostinėse, o ne Londone. Juolab ne Anglijos provincijoje ir Velse, kur gyvena didžioji dalis britų, balsavusių už pasitraukimą iš ES. Jie norėjo tik pamokyti arogantišką, biurokratizuotą Briuselį, kuriam nerūpi paprasti britai. Ir savo šalies politinį elitą. O iš tikrųjų galbūt nubaudė patys save ir įstūmė Europą į didelę finansinę, politinę krizę.

Šį antradienį vyks neeilinis Europos Parlamento posėdis, o trečiadienį Briuselyje susitiks ES valstybių vadovai. Bus svarstoma ne tik kaip neskausmingai išsiskirti su Didžiąja Britanija, bet, matyt, ir kokiu keliu toliau turėtų judėti pati Europa.

Labai norėčiau, kad šiame susitikime mūsų valstybės vadovai atvirai pasakytų, jog ES neturėtų tapti federacija. Kitaip ši sąjunga gali neišvengti dar daugiau vidinių smūgių. ES buvo sukurta kaip bendrija (iš pradžių ekonominė, vėliau ji įgijo politinės bendrijos bruožų), vėliau tapo valstybių sąjunga. Kai kurių įtakingų ES politikų vis dažnesnes kalbas, kad ES turi tapti federacija, reikia vertinti kaip žalingas. Tie, kurie norėtų iš ES padaryti federaciją, gali gerokai perlenkti lazdą. Tuomet nereikėtų jokio Vladimiro Putino ir Kremliaus, ES būtų sužlugdyta savomis rankomis.

Manau, kad ES, kaip valstybių sąjungos projektas, yra labai svarbi ir Europai, ir Lietuvai. Jokiu būdu negaliu sutikti, kad ES jau tapo federacija, kuo „Brexit“ kontekste gąsdinti žmonės ir čia, Lietuvoje. Narystė ES yra svarbi ne tik mūsų ekonomikai, žmonių, verslo ryšiams, bet ir valstybės saugumui. Būdami ES nariai, gauname „minkštųjų“ saugumo garantijų, o narystė NATO suteikia „kietųjų“ garantijų. NATO ir ES yra tarsi du susisiekiantys indai, todėl narystė abiejose organizacijoje svarbi mūsų regionui. Tik reikia tinkamai ja naudotis, neužmirštant mūsų solidarumo su partneriais.

2004 metais, kai Lietuva ir kitos Vidurio Europos šalys stojo į ES, balsavome už stojimą į valstybių sąjungą, bet ne už federaciją. Vis dėlto kai kurie ES aukšto rango pareigūnai, pavyzdžiui, migracijos krizės akivaizdoje, tai užmiršo ir ėmė elgtis kaip federacijos vadovai. Valstybių sąjungoje sprendimai turi būti priimami bendraujant, o ne grasinant sankcijomis už nepaklusimą. Solidarumas veikia tik tada, kai jis geranoriškas, o ne prievartinis.

Kaip rodo neseniai paskelbta įtakingo JAV tyrimų centro „Pew Research“ apklausa, 70 proc. britų nepritarė tam, kaip ES institucijos sprendė pabėgėlių krizę, 64 proc. teigė manantys, kad jos veikia labai neefektyviai. Spėju, kad jeigu panaši apklausa būtų atlikta Lietuvoje bei kitose ES šalyse, matyt, sulauktume panašių rezultatų.

Bet reikia pripažinti, kad Jungtinei Karalystei ir anksčiau buvo būdingas stiprus „salos“ mentalitetas. Važiuodami į kontinentinę Europą ar kalbėdami apie tai, kas ten vyksta, britai sakydavo „ten, Europoje“, o iš ten grįžę – „grįžau iš Europos“.

Todėl nekeista, kad, pavyzdžiui, 2007 metais, kai kitose įtakingiausiose ES šalyse gyventojų pasitikėjimas ES siekė vidutiniškai 78 proc. (aukščiausias rezultatas per pastaruosius 10 metų), Jungtinėje Karalystėje jis buvo vos 52 procentai.

Vienas ryškiausių ES, kaip federacijos, idėjos propaguotojų – dabartinis Europos Komisijos prezidentas, buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris. Likus dviem mėnesiams iki „Brexit“ dienos, šis pareigūnas taip ir nesugebėjo rasti tinkamų žodžių, galėjusių paskatinti britus palankiau žiūrėti į ES. Jis tik kietai pareiškė, kad nepritaria tiems, kurie nori daugiau nacionalinės valstybės įtakos ES.

Šios ir kitos EK prezidento frazės apie siekį kurti ES kaip federaciją buvo plačiai išeksponuotos britų žiniasklaidoje. Įdomu tai, kad šis pareigūnas vis dėlto pripažįsta, jog viena priežasčių, kodėl Europos piliečiai traukiasi nuo Europos projekto, susijusi su tuo, kad „kišamės į pernelyg daug jų privataus gyvenimo sričių, įskaitant tas, kuriose pačios valstybės narės galėtų geriau veikti“.

Labai norėtųsi, kad šiuo suvokimu remtųsi bet kokie tolesni svarstymai apie ES ateitį, o kai kurie įtakingi ES pareigūnai „Brexit“ rezultatus vertintų kaip perspėjimą patiems sau dėl kalbų ir norų kurti utopinę federaciją. Nors tokią ES jiems gal būtų patogiau valdyti, ES – valstybių sąjunga ir turi tokia likti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"