Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar dar ilgai atsakomybę perkėlinėsime kitiems?

 
2017 07 01 6:00

Šią savaitę Seimas galutinai apsisprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo priimtų nutarimų, susijusių su Lietuvos piliečių galimybėmis būti ir kitos valstybės piliečiais išsaugant Lietuvos pilietybę. Kaip jau ne kartą minėjau, šiuo metu Seime svarstomos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama suteikti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę Europos Sąjungos ir NATO šalyse gyvenantiems mūsų valstybės piliečiams. Tai vienas svarbiausių šios kadencijos strateginių sprendimų, jis gali reikšmingai pakeisti visos tautos ateitį bei ypač paveikti visų mūsų vienybę

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai logiškas – prašoma išaiškinimo, ar jo formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę, su kuria susiduria mūsų šalis bei jos piliečiai, ir nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Šiuo metu dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš tėvynės išvykusių iki 1991 metų, tokia išimtis galioja. Tačiau piliečiams, kurie išvyko iš šalies po 1990 metų kovo 11 dienos ši teisė atimama. Todėl Seimas dar kartą bando paklausti, ar nediskriminuojami apie 800 tūkst. iš Lietuvos išvykusių piliečių, kai jų tėvai, seneliai ir litvakai tokią teisę jau turi.

Kita vertus, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariai, drauge su komiteto pirmininku pasiūlę Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, o parlamentarai, nusprendę tokiems pasiūlymams pritarti, ne tik atsisakė parodyti ryžtą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl vieno svarbiausių visai tautai klausimų, bet ir iš esmės atidėjo ar net ilgam laikui sustabdė pilietybės išsaugojimo klausimo sprendimą. Sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat sukėlė dvejonių dėl Seimo vienybės, nes renkant parašus Pilietybės įstatymo pataisoms buvo sutarta, kad parlamentarai šį kartą eis iki galo ir visų pirma pareikš savo politinę valią vieningai balsuodami dėl pataisų priėmimo, o tada, reikalui esant, kreipsis į Konstitucinį Teismą.

Šiuo atveju paties kreipimosi į Konstitucinį Teismą faktas dar nepriėmus įstatymo pataisų, po kuriomis pasirašė net 114 Seimo narių, nutraukia visą pataisų priėmimo seką iš esmės neribotam laikui. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad Seimas priėmė dalį mano ir Gabrieliaus Landsbergio siūlomų pataisų kreipimosi tekstui. Savo pasiūlymais siekėme atkreipti dėmesį ne tik į pasikeitusias išorines aplinkybes (narystę ES, NATO ar neigiamą „Brexit“ poveikį), bet ir į esminį realybėje taikomos teisinės praktikos bei Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimą – seniai žinomą faktą, kad jau ir šiandien ištisoms piliečių grupėms, keliems dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių suteikta dviguba pilietybė, nors teisinė doktrina numato, jog „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti, išimtiniai“. Viliamės, kad šie kreipimosi papildymai suteiks daugiau galimybių Konstituciniam Teismui tarti žodį pilietybės išsaugojimo klausimu.

Nepaisant to, ar Konstitucinis Teismas praplės pilietybės išsaugojimo galimybes, ar, kaip pranašauja daugelis teisės ekspertų, neatsižvelgs į reikšmingai pasikeitusias vidines bei išorines aplinkybes ir gins savo ankstesnius išaiškinimus, Seimas vis dėlto bus priverstas grįžti prie Pilietybės įstatymo ir svarstyti jo pakeitimus. Akivaizdu, kad nepalankios siūlomoms pataisoms išvados atveju yra didelė tikimybė, kad politinė valia ir Seimo narių vienybė galutinai suskils.

Privalome pagaliau suprasti, kad dabartiniame masinės emigracijos ir tarptautinių procesų kontekste priartėjome prie tam tikro skardžio, nuo kurio nukritus mūsų valstybei bus labai sunku atsikelti.

Atmetus pataisas, arba, kaip dažnai nutinka reikšmingų įstatymų projektų atvejais – paskandinus jas TTK stalčiuose, liks vienintelė išeitis: referendumo kampanija. Deja, ligšiolinė mūsų valstybės referendumų patirtis teikia liūdną perspektyvą. O tikėdamiesi sėkmingos kampanijos privalėjome jai pradėti rengtis jau „vakar“.

Apmaudu konstatuoti, tačiau Seimo nariai, sukėlę vilčių pasaulio lietuviams ir savo rankose laikę daugybės Lietuvos piliečių likimą, šiandien dar kartą atsitraukė nuo atsakomybės. Tikiuosi, kad atėjus laikui ir vėl balsuoti dėl Pilietybės įstatymo pataisų ši atsakomybė beveik milijonui Lietuvos piliečių bei jų šeimų bus suprasta ir nebus bandoma jos atsikratyti. Privalome pagaliau suprasti, kad dabartiniame masinės emigracijos ir tarptautinių procesų kontekste priartėjome prie tam tikro skardžio, nuo kurio nukritus mūsų valstybei bus labai sunku atsikelti. Reiškiu gilią viltį ir linkiu visoms atsakingoms institucijoms, įskaitant Konstitucinį Teismą, išminties ir ryžto neatidėliojant priimti atsakingus, visą tautą suvienysiančius sprendimus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"