TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar dar ilgai Žalgirį minės lietuviai?

2010 07 22 0:00

Iš pradžių lyg šaukštu per kaktą trinktelėjo kolegė lituanistė. Ji pasiskundė, kad jos atžala nedraugauja su lietuvių kalba, ir dėl to jai teko atlaikyti nemalonų pokalbį su lietuvių kalbos mokytoja. Kai mama užsipuolė atžalą, toji prisipažino, kad tiesiog nekenčia lietuvių kalbos pamokų. Pamačiusi, jog mamai toks atvirumas net žadą atėmė, atžala patikslino: "O pas mus (buvo kalbama apie septintokus) visi nemėgsta lietuvių kalbos pamokų!"

Čia jau ir man pasidarė negera: kaip - "visi" nemėgsta gimtosios, senos, kaip pats indoeuropiečių pasaulis, lietuvių naciją pagimdžiusios kalbos? Gal mokytoja pasitaikė kaip reta neprofesionali?

Tačiau, pasikalbėjus su dar keliais tėvais, įvairių mokyklų mokytojais lituanistais ir mokiniais, ėmė aiškėti, kad kolegės atžala, jei ir perdeda, tai nedaug. Tos lietuvių kalbos ir literatūros, kuri šiandien brukama mokiniams į galvas pagal naujas programas ir naujausias mokymo metodikas, nemėgsta (ar net stipriau...) tragiškai didelis procentas tiek mokytojų, tiek mokinių - žinoma, tų, su kuriais pavyko pasikalbėti. Keista, bet man pasitaikė sutikti tik tokių "nemėgstančių".

Juk ir aš kadaise mokiausi, net pati mokiau lietuvių kalbos ir literatūros, bet neprisimenu tokio beveik masinio priešiškumo šitam dalykui. Beje, tiek tėvai, tiek mokytojai linkę kaltinti pagal naujus reikalavimus surašytas naujas programas ir vadovėlius, prastai motyvuotas užduotis (ypač - vis kaitaliojamų skyrybos taisyklių), o svarbiausia - skubotumą, pernelyg greitą žinių perėmimo tempą, kurio reikalauja iš mokinių naujosios programos. Moksleiviams, pasak jų, nebelieka laiko "humanitariškai" įsijausti, įsigyventi į gimtosios kalbos skambesį, pamilti to skambesio sukurtą ypatingą, lietuvišką pasaulį.

Kol ruošiausi (bet taip ir neprisiruošiau) nuodugniai, padedama specialistų įsigilinti į lietuvių kalbos ir kultūros išdavystę

mokyklos lygmeniu, vėl "trinktelėjo": šiųmečiai abiturientai blogiausiai iš visų egzaminams pasirinktų dalykų laikė lietuvių kalbos egzaminą.

Gal dėl to nevertėtų jaudintis, turint galvoje, kad visus kitus dalykus abiturientai galėjo rinktis patys, o lietuvių kalbos egzaminas privalomas visiems, net ir tiems, kurie tos lietuvių kalbos taip ir nepamėgo. Bet kaip paaiškinti didžiulį skaičių (apie pusantro tūkstančio) apeliacinių skundų dėl egzaminų komisijų vertinimų? Skundus teikė abiturientai, kurie mokslo metais džiaugėsi neblogais (tarp dešimties ir aštuonių balų) savo žinių vertinimais, o egzaminatoriai atseikėjo vos šešis ar net mažiau balų.

Darbo brokas badyte bado akis. Kaltinti pačius mokinius šiuo atveju, kai skundžiasi ne keli ir net ne kelios dešimtys galimų nevykėlių, būtų ir neetiška, ir neteisinga.

Brokas (jei tai brokas, o ne apgalvotas žlugdymas) slypi sistemoje. Ji sukūrė naująją švietimo koncepciją, taip ir nesukūrusi tautinės mokyklos, apie kurią svajojo šviesaus atminimo profesorė Meilė Lukšienė, bet uždegusi "žalią šviesą" karjeristams, spekuliuojantiems švietimo moderninimo ir jaunųjų lietuviukų "europinimo" idėjomis. Beje, ši idėja įgyvendinama su pavydėtina sėkme: šiemet geriausiai abiturientai laikė anglų kalbos egzaminą. Todėl ir susilaikau nuo švietimo sistemą vairuojančių biurokratų kaltinimo neprofesionalumu. Priešingai, juos reikėtų pagirti, kad kažin kieno (kieno?) užsakymą atgrasyti jaunąją kartą nuo lietuvių kalbos ir nuo Lietuvos vykdo pasigėrėtinai profesionaliai.

Jaunimas nusigręžia ne tik nuo lietuvių kalbos ir literatūros. Jis nusigręžia ir nuo Lietuvos istorijos. Kas Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių dienomis klausėsi radijo ar žiūrėjo televizorių, galėjo savo ausimis ir akimis įsitikinti, kad šis jubiliejus - šventė daugiau vyresnio amžiaus žmonėms. O jaunimas nesivaržydamas siūlė pagaliau užmiršti tą seną, atgyventą istoriją ir žiūrėti į ateitį (savo ausimis girdėjau!).

Kadangi mūsų Vyriausybė ir prezidentė orientuojasi į jaunimą, ir tas jubiliejus, beveik diena dienon sutampantis su dar viena, tik 150 metų senesne Lietuvai ir tautai reikšminga kita pergale prie Durbės, turėjo tapti visos tautos, kiekvieno lietuvio širdies švente ir galingu kūrybos impulsu ateičiai, bet tapo keliais vietinio masto renginiais, kurių pakako nebent prezidentei ir jos palydai Lenkijoje bei sostinės ar Kauno gyventojams.

Be abejo, pagarbos ir dėkingumo nusipelnė visi, kurie vienaip ar kitaip prisiminė Žalgirio mūšio jubiliejų, visi, kurie kūrė maketus, enciklopedijas (pavyzdžiui, Gustavo) ir oratorijas Žalgirio tema, jaunimo žygius, parodas ir parodėles muziejuose ar bibliotekose... Ypač nuoširdžiai šį jubiliejų paminėjo totoriai, sugebėję pastatyti paminklą Vytautui. Bet, klausiu savęs ir Jūsų, kas iš viso to išliks tautos atmintyje iki kito, 700 metų, jubiliejaus?

Nekalbant apie tokį kūrinį, kuris prilygtų garsiajam Jano Mateikos paveikslui, galima buvo tikėtis literatūrinės epopėjos, dramos ar poemos, kuri atsistotų šalia Justino Marcinkevičiaus "Mindaugo"; verkiant reikėjo Žalgirio mūšiui skirto filmo, tolygaus ar net pralenkiančio (kodėl ne, po perkūnais, argi mes - ne laisva tauta, ne savarankiška valstybė?!) "Herkų Mantą", pagaliau bent pergalės vainiko iš vasaros gėlių, kuris galėjo apvainikuoti, suvienyti visą Lietuvos valstybę, kiekvieną jos miestą ir miestelį, kiekvieną lietuvį ir būtų įėjęs į tautos atmintį kaip Baltijos kelias.

Bet... Vyresnieji kūrėjai, matyt, jau nustekenti ligų ar finansinių nepriteklių, o jaunimui ir "naujiesiems lietuviams", milijonieriams, kurie galėtų finansiškai paremti kūrybingas asmenybes, istorija nebeįdomi. Neįdomi ji nei kadaise liaupsintam JAV milijonieriui Kazickui, nei Bosui su Uspaskichu... Todėl lietuviams patriotams belieka taupyti pinigėlius, kad nuvažiuotų į Baltarusiją ir ten pasigrožėtų rūpestingai restauruojamomis LDK pilimis bei pažiūrėtų naujausią baltarusių kuriamą istorinį filmą apie jų (sic!) didįjį Vytautą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"