Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar dar vienos politinės skyrybos nebeišvengiamos?

 
2017 03 30 9:14

Lietuvoje esame matę daug ir labai įvairių politinių skyrybų. Išvardinsiu tik keletą žymesnių: Vytautas Landsbergis ir Gediminas Vagnorius, Artūras Zuokas ir Eligijus Masiulis, Vidmantas Žiemelis ir Laima Andrikienė (šiuo atveju sąjunga buvo daugiau nei politinė), Viktoras Uspakichas ir Viktoras Muntianas, Ramūnas Karbauskis ir Kazimiera Prunskienė, na, o Rolandas Paksas, panašu, šiuo metu tolsta jau nuo trečiosios politinės partijos, su kuria buvo susiejęs gyvenimą. Šiuo metu santykių krizę išgyvena ir galingiausia pastarojo laikotarpio politinė „pora“: Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis.

Tiesa, kol kas iki politinio turto derybų dar neprieita, viešai demonstruota abipusė simpatija dar nesurūgo į pyktį ir kaltinimus, tačiau barniai ir santykių aiškinimasis jau vyksta ne tik už uždarų durų.

Po Seimo rinkimų net save pačiu puikiu rezultatu nustebinę „žalieji valstiečiai“ nusprendė suformuoti, jei ne tobulą, tai bent gerokai kitokią, nei iki šiol buvusios, Vyriausybę. Į ją buvo pakviesti žmonės, „nesugadinti“ partiškumo ir iki tol atokiai laikęsi nuo politinių procesų. Tai, kad pavyko suburti simpatiškų žmonių komandą, pripažino net ir opozicijos atstovai. Na, o pats Karbauskis išsijuosęs gyrė Vyriausybę, kaip geriausią, kokią tik galima suburti dabartinėje situacijoje.

Tiesa, jau paskui atsiskleidė, kad simpatiškas žmogus nebūtinai yra tobulas ministras. Nei Vyriausybės programoje, nei jos įgyvendinimo priemonių plane teišvydome nedidelę dalį potencialo, kurį, tikiu, Skvernelio komanda turi. Kita vertus, net ir tai atrodo genialu, lyginant su kai kurioms per pirmąjį pusmetį Seime „pagimdytomis“ iniciatyvomis.

Pradžioje Vyriausybės vadovas Skvernelis panegirikų klausė kukliai šypsodamasis, paskui, regis, prie jų priprato. Tuo labiau, kad ir skelbiami reitingai gundė, kad atėjo jo metas. Tad nieko nuostabaus, kad, pajutęs tikrąją savo vertę, Premjeras pradėjo vis dažniau reikšti kritines pastabas Seimui.

Na, nepanašus dabartinis parlamentas į tobulą. Tai vienur, tai kitur įsiplieskia pribrendusias reformas paralyžiuojantys skandalėliai. Nemaža Seimo narių dalis iki šiol negali priprasti prie to, kad jie dabar įstatymų leidėjai, kuriems keliami patys aukščiausi reikalavimai. Deja, ir Seimui prestižą sugrąžinti ir veiksmingai dirbti išmokyti žadėjęs Karbauskis pasirodė esą mažiau gabus politikas nei verslininkas. Pakako kelių mėnesių, kad jo kunigaikštiškame įvaizdyje vis labiau tapo matomos rūdys, o jo vadovaujamo Kultūros komiteto tikrai negalima girti už pavyzdingą darbo organizavimą.

Prabėgus šimtui Vyriausybės veiklos, tikriau, pasiruošimo veiklai, dienų Skvernelis pradėjo elgtis kaip Lietuvoje įpratę elgtis premjerai. Jis nusprendė, kad su Seimu reikia ne aiškintis, diskutuoti, bet duoti parlamentarams aiškias direktyvas, kokie įstatymai turi būti priimti, kokios reformos įgyvendintos. Tačiau štai čia Premjerui ir teko pripažinti, kad tokios situacijos valdančioje Seimo koalicijoje dar nėra buvę per visą atkurtos Nepriklausomybės istoriją.

Pirmiausia Premjerui teko aiškintis su socialdemokratais, pakviestais į koaliciją statistais. Pastarieji ne tik pradėjo reikalauti daugiau pagarbos ir teisių, tačiau net pagrasino blokuoti bent kelias Premjero pasiūlytas reformas. Socialdemokratus tikrai galima suprasti – reitingai krenta, vyksta dramatiška kartų kaita pačioje partijoje ir dar kova dėl partijos pirmininko posto. Visiems kandidatams pakeisti Algirdą Butkevičių akivaizdu, kad partijos skyrių žmonės nori griežtesnės partijos vadovybės retorikos. Tuo labiau, kad skaudžiai „valomi“ LSDP paskirti atstovai į skalsias sinekūras. Tad bent iki tol, kol LSDP neturės naujo pirmininko, Premjerui prognozuojamo bendradarbiavimo su socialdemokratais nėra ko tikėtis. Jau ir tai, kad po viešo Skvernelio ir Butkevičiaus apsižodžiavimo, pavyko vėl susėsti prie bendro stalo ir viešumai paskelbti žinią – „show must go on“ – yra nemažai.

Tačiau nemažiau sunku Premjerui susikalbėti su „žaliųjų valstiečių“ frakcija Seime. Ji primena Abiejų Tautų Respublikos laikų Seimą, kuriame bajorai puikavosi apranga, daug kalbėjo apie vertybes ir visai nenorėjo tartis, nes kiekvienas jautėsi svarbesnis už visą valstybę ir noriai naudodavosi veto privilegija.

Nepamirškime, kad LŽVS sąrašas Seimo rinkimuose sąmoningai buvo formuojamas pirmiausia tam, kad patiktų potencialiems rinkėjams. Per rinkimų kampaniją šio sąrašo atstovai buvo mokomi sakyti tai, ką dauguma žmonių nori girdėti. Tokia strategija, regis, pasiteisino, tačiau iškilo problema – kaip atrasti realistišką bendrą vardiklį tada, kai tenka ne agituoti, bet realiai dirbti Seime? Kaip suvienyti žmones, kurie labai skirtingi tarpusavyje ir neretai lengviau bendrų sąlyčio taškų randa, bendraudami su kitų frakcijų atstovais nei su „saviškiais“?

Tol, kol LŽVS frakcijos nariai šventai tikėjo, kad Karbauskis sugeba išspręsti visas problemas ir turi aiškų planą, formali vienybė dar laikėsi, tačiau kai tik LŽVS pirmininko autoritetas kiek susvyravo ir pasirodė, kad Premjeras vienas tvarkosi net geriau, nei politiniame duete, frakcija tapo panaši į Grigo bites. Beje, veikiau mėgstančias dūgzti ir gelti nei nešti medų į korius.

Tikrai nemanau, kad derėtų džiaugtis, jei politinė Karbauskio ir Skvernelio santuoka iširs jau šį pavasarį. Tai reikštų, kad didžiąją dalį svarbių reformų tektų atidėti vėlesniam laikui, dar daugiau žmonių Lietuvoje nusiviltų, kad galima kitokia politika.

Kita vertus, Karbauskio ir Skvernelio sąjunga nuo pat pradžių turėjo svarbią ydą, kurią, tiesa, jie patys bandė pateikti kaip privalumą. Turiu galvoje tai, kad Skvernelis nuo pat pradžių tvirtino, kad laikosi atokiai nuo LŽVS, nėra nei labai „žalias“, nei tikras „valstietis“ ir visai nesirūpina, kas vyksta šios partijos viduje. Premjeras neturi jokių įsipareigojimų LŽVS, nėra saistomas bendra istorija su šios partijos nariais, tą patį Karbauskį pažįsta santykinai neseniai ir tai reiškia, kad šiuo atveju dera kalbėti net ne apie politinę santuoką, bet apie konkubinaciją (gyvenimą susimetus).

Yra žmonių, kurie tvirtina, kad santuoka (kaip ir partijos ar politika) yra atgyvena, kad joje per daug formalizmo, per mažai spontaniškumo ir tvirtina, kad konkubinacija yra geresnė alternatyva plėtoti santykius. Tačiau man kur kas įtikinamesni argumentai tų specialistų, kurie tvirtina, kad santuoka yra kur kas stabilesnė nei konkubinacija. Pykčių būna praktiškai bet kuriose santykiuose. Tačiau, kai yra formalus įsipareigojimas, kai yra pažadas ištverti galimai užklupsiančius sunkumus, žmonės paprastai kur kas daugiau jėgų skiria bendrystės išsaugojimui ir nenutraukia santykių vien dėl to, kad jie šiuo metu nebeatrodo patogūs. Kai nėra formalių įsipareigojimų, tik simpatija ir išskaičiavimas, kad kartu šiuo metu galima padaryti daugiau nei po vieną, tai pirmoji didesnė kliūtis tampa pagunda nutraukti santykius. Ypač jei aplinkiniai pradeda kuždėti, kad šie santykiai tik tempia tave žemyn, kad tikrai gali susirasti geresnį pakaitalą.

Žvelgiant į Skvernelio populiarumą visuomenėje, į tai, kaip jis lengvai randa kalba su Tėvynės sąjunga, su Dalia Grybauskaite, natūraliai kyla klausimas – kam jam šioje situacijoje nuolatinis santykių aiškinimasi su Karbauskiu ir jo artimiausiai gerbėjais? Tačiau faktas ir tai, jog sugriauti visada lengviau nei sukurti. Nesu Ramūno Karbauskio simpatikas, kritiškai vertinu nemažą dalį jo frakcijos narių, tačiau vis dar tikiu, kad LŽVS gali prisidėti prie Lietuvos atnaujinimo kur kas labiau, nei iki šiol tai sugebėjo padaryti.

Mano įsitikinimu, būtų džiugu, jei pirmasis garsus ir viešas Karbauskio ir Skvernelio santykių aiškinimąsis taptų paskata pasitempti tiek Seimui, tiek Vyriausybei, o ne baigtųsi dar vienomis politinėmis skyrybomis. Nė vienos jų nėra neskausmingas ir, deja, per politines skyrybas dažniausiai nukenčia ne tik tie, kurie skiriasi, bet ir visa valstybė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"