TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar dėsningi pirmojo turo rezultatai

2014 05 13 6:00

Kaskart pasibaigus rinkimams ir paskelbus jų rezultatus iš naujo vertiname, kiek jie atitiko mūsų lūkesčius ir realybę, kaip mes ją matome. 

Didžiausia intriga šiuose prezidento rinkimuose buvo ne tai, kas juos laimės, bet ar bus antrasis rinkimų turas. O jeigu bus, kuris kandidatas turi daugiausia galimybių išeiti į jį ir rungtis su dabartine prezidente Dalia Grybauskaite. Po šį savaitgalį vykusio balsavimo žinome, kad antrasis rinkimų turas bus, o dabartinės šalies vadovės konkurentu taps vienas iš socialdemokratų lyderių, Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, praeityje, kaip ir D.Grybauskaitė, dirbęs finansų ministru.

Ar toks pirmojo turo rezultatas buvo netikėtas? Matyt, nesuklysiu pasakęs, kad regėdami septynis kandidatus rinkimų kovoje tik didžiausi optimistai iš prezidentės šalininkų galėjo tikėtis, kad pergalę jų kandidatė švęs per pirmąjį rinkimų turą. Kita vertus, pats faktas, kad po rinkimų iki antros valandos nakties D.Grybauskaitė atidėliojo savo kalbą, o išėjusi tarė tik trumpą žodį, rodo, kad gal ir ji pati tikėjosi laimėti jau per pirmąjį rinkimų turą, nors kažin ar tai galėjo būti labai realu.

Penkeri metai darbo einant aukščiausiąsias pareigas palieka savo žymę. Pasitaiko klaidų, tenka priimti ir nepopuliarius sprendimus, atsakyti už valdžios darbą. Kažin ar buvo įmanoma vėl, kaip 2009 metais, gauti 69 proc. balsų. Manau, kad dėsninga, jog šį savaitgalį ji surinko beveik 25 proc. balsų mažiau. Bet prezidentė gavo gana daug balsų. Tai leidžia jai pateikti rimtą galvosūkį Z.Balčyčiui ir jo rinkimų štabui, kaip pritraukti į savo pusę tiek rinkėjų, kad per antrąjį turą įveiktų D.Grybauskaitę. Juk jai iki pergalės pritrūko tik 5 proc. balsų. Akivaizdu, kad ne visi rinkėjai, šį savaitgalį balsavę už D.Grybauskaitės oponentus, antrajame ture būtinai norės paremti Z.Balčytį.

Manyčiau, kad didžiausias tų papildomų balsų rezervas atsiranda dėl mūsų rinkimų įstatymų paradokso. Gali būti, kad dalis pilietiškai aktyvių žmonių, norėjusių antrojo rinkimų turo, sąmoningai nebalsavo, kaip rekomendavo kai kurie apžvalgininkai ir politikai.

Šis paradoksas neįtikimai dėsningai išplaukia iš mūsų rinkimų įstatymo, kuris teigia: jeigu rinkimuose dalyvauja daugiau nei 50 proc. rinkėjų, norinčiajam juos laimėti per pirmąjį turą pakanka gauti 50 proc. plius vieną balsą, o jei rinkimų aktyvumas būtų mažesnis nei 50 proc., jam reikėtų surinkti vieną trečdalį visų turinčiųjų rinkimo teisę balsų.

Pirmajame rinkimų ture dėl šių ar kitų priežasčių nedalyvavo daugiau kaip 50 proc. rinkėjų. Įtikinti šiuos žmones po dviejų savaičių ateiti prie balsadėžių ir yra vienas pagrindinių uždavinių Z.Balčyčiui, kad gautų papildomų balsų antrajame ture. Kitaip, žvelgiant į kitų kandidatų rezultatus, nelengva tikėtis pergalės antrajame ture.

Juo labiau kad gali būti, jog ir dalis D.Grybauskaitės šalininkų į rinkimus pirmajame ture neatėjo. Todėl, matyt, ir prezidentė bei jos rėmėjai sieks dar labiau paraginti savo šalininkus dalyvauti antrajame rinkimų ture. Visa tai turėtų lemti teigiamą rezultatą ir mūsų valstybėje: didelį aktyvumą per rinkimus (tai visada sveikintina) ir daug aktyvesnę, daug intensyvesnę rinkimų kampaniją nei iki šiol.

Galima spėti, kad viena esminių priežasčių, kodėl Z.Balčyčiui taip smarkiai lipo ant kulnų Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas, yra šio sprendimas užimti aktyvią, kritišką poziciją rinkimų debatų metu per Lietuvos televiziją. Tokia taktika davė savo vaisių. Ji ir Naglį Puteikį padarė labiau matomą nei kiti kandidatai. Pastarojo ketvirtas pagal balsų skaičių rezultatas šiuose rinkimuose yra nemaža sėkmė.

Ar dėsningas toks A.Paulausko ir N.Puteikio rezultatas? Manau, kad taip. Prie N.Puteikio sėkmės dar prisidėjo ir tai, kad jis, galima sakyti, neturėjo konkurentų šiuose rinkimuose, kurie galėtų orientuotis į protesto elektorato balsus. Prie visuomenės veiklos kartkartėmis siekiantis prisidėti Seimo narys Linas Balsys, pasirodo, nebuvo pajėgus surinkti (kaip N.Puteikis) palaikančių jį žmonių parašų, o kiti du kandidatai, galėję dalyvauti šiuose rinkimuose, - Rolandas Paulauskas ir Zigmas Vaišvila - atsisakė minties kovoti dėl prezidento kėdės rinkimų kampanijai dar net neįsibėgėjus.

Griežta kalba prabilęs apie situaciją Lietuvoje bei prezidentės D.Grybauskaitės valdymo klaidas A.Paulauskas, matyt, taip pat pasiėmė dalį protesto elektorato balsų, o kitas kandidatas, galėjęs į juos pretenduoti, Ignalinos meras Bronis Ropė susirinko maždaug tiek, į kiek ir jo partija - Valstiečių ir žaliųjų sąjunga - gali pretenduoti.

Kuriam kandidatui per antrąjį turą atiteks pasitraukusių iš rinkimų kovos politikų balsai? Tai bus dar viena svarbi intriga greta kitos - kuriam kandidatui pavyks įtikinti į rinkimus ateiti daugiau šalininkų. Z.Balčyčiui ir jo rinkimų štabui teks spręsti ir didžiulę dilemą: ar per tas dvi savaites toliau laikytis tokios pačios ramios taktikos rinkimų kampanijoje, ar ją daryti aktyvesnę, gal net agresyvesnę?

Galima spėti, kad bet kuriuo atveju per kitas dvi savaites mūsų turėtų laukti tokia įdomi prezidento rinkimų kampanija, kokia tik gali vykti teisinėje bei demokratinėje valstybėje, kur aukščiausioji valdžia neturi imuniteto kritikai ir jos darbų vertinimui. Tokia kampanija būtų dėsningas praėjusio savaitgalio rezultatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"