Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar Donaldas Tuskas tęs savo darbą?

 
2017 03 03 6:00

Kalbėti apie Europos Sąjungos krizę ir jos laukiančius iššūkius jau tapo banalybe. Bet šį mėnesį bus priimtas pirmas svarbesnis sprendimas dėl jos artimiausios ateities. Jis parodys, kaip ES ketina spręsti savo problemas. Bus renkamas naujas ES Tarybos vadovas.

Atrodo, kad juo greičiausiai vėl taps Donaldas Tuskas. Pirmiausia, tam pritaria įtakingiausia Europos politikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri nuo seno palaiko gerus santykius su D. Tusku. Be to, A. Merkel rudenį laukia Vokietijos parlamento rinkimai, todėl jai nereikia naujų problemų renkant naują ES Tarybos vadovą.

Antra, nors ir esama gandų, kad į ES Tarybos vadovo postą gali būti pasiūlytas socialistų atstovas (pvz., dabartinis Prancūzijos prezidentas François Hollande'as), dabar D. Tusko perrinkimui pritaria beveik visos ES narės. Beveik jokia šalis neturi didelių priekaištų D. Tuskui, įskaitant ir Višegrado valstybes. Tai parodė vasario mėnesį vykęs ES viršūnių susitikimas Valetoje, Maltoje. D. Tuskas sugebėjo adaptuotis Briuselyje ir rasti savo vietą jo politinėje panoramoje. Tą jis iš dalies padarė suteikdamas tam tikrą atsvarą Jeano Claude'o Junckerio euroradikalizmui ir Federicos Mogherini rusofilijai. ES valstybės narės vertina ir D. Tusko pastangas, ir pasiektus rezultatus per pirmąją kadenciją bandant išspręsti Graikijos skolų krizės problemas, migrantų krizę ir įvedant sankcijas Rusijai.

Tačiau yra viena valstybė, kuri mirtinai priešinasi D. Tusko perrinkimui antrai kadencijai. Tai – jo gimtoji Lenkija. Oficiali tokio sprendimo priežastis – D. Tuskas, vadovaudamas ES Tarybai, visiškai ignoravo Lenkijos nacionalinius interesus ir yra kaltas dėl „Brexit“. Reali tokio pasipriešinimo galimybė yra Lenkijos valdančiosios partijos Įstatymas ir Teisingumas (ĮT) politinė tapatybė, sukonstruota remiantis nekompromisine antipatija Piliečių platformos partijai ir jos buvusiam lyderiui D. Tuskui. Be to, ĮT lyderis Jarosławas Kaczyńskis jaučia didelę asmeninę neapykantą D. Tuskui ir bando jį paversti atpirkimo ožiu dėl savo brolio Lecho žūties lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko. Tad ĮT paramos D. Tuskui nesuprastų ir neatleistų didelė dalis partijos narių bei jos rinkėjų.

Atrodo, kad ĮT šiuo klausimu nepakeis savo nuomonės. J. Kaczyńskis ne kartą viešai pareiškė, kad Lenkija nerems D. Tusko kandidatūros. Tą patį kartoja ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis. Jis net rekomendavo D. Tuskui nebegrįžti į Lenkiją. Perkalbėti Lenkijos nesugebėjo net pati A. Merkel. Per jos vizitą Varšuvoje vasario mėnesio pradžioje J. Kaczyńskis ne tik paneigė bet kokią galimybę paremti D. Tuską, bet ir užsiminė apie galimybę išduoti jam Europos arešto orderį. Šią savaitę Lenkija pareiškė, kad vietoj D. Tusko į ES Tarybos vadovus siūlys Europos Parlamento narį lenką Jaceką Saryuszą-Wolskį, priklausantį Europos liaudies partijos frakcijai. Tai rodo, kad Lenkija rengiasi oficialiai neberemti D. Tusko.

Yra viena valstybė, kuri mirtinai priešinasi Donaldo Tusko perrinkimui antrai kadencijai. Tai – jo gimtoji Lenkija.

Sprendimas dėl D. Tusko ateities greičiausiai bus priimtas kovo 9 dieną per ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Šiuo metu mažai tikėtina, kad D. Tuskas nebus perrinktas antrai ES Tarybos vadovo kadencijai. Vienintelis klausimas, kaip vyks jo perrinkimas.

Egzistuoja trys scenarijai. Pirmuoju atveju vyktų balsavimas, tuomet Lenkija vienintelė balsuotų „prieš“. Tačiau to nepakanka, kad D. Tuskas nebūtų perrinktas.

Pagal antrąjį scenarijų balsavimas nevyktų. ES Tarybai pirmininkaujanti šalis (šiuo metu tai yra Malta) pareikštų, kad niekas neprieštarauja D. Tusko antrai kadencijai, ir visi vienbalsiai jai pritartų, todėl D. Tuskas tęstų savo darbą. Šis scenarijus suteiktų šansą visiems išsaugoti savo pozicijas: ES parodytų vienybę, o Lenkija galėtų teigti, kad ji bandė visus įtikinti, jog D. Tuskas yra blogas kandidatas, bet niekas jos neklausė.

Trečiojo, mažiausiai tikėtino, scenarijaus atveju vyktų balsavimas, per kurį Lenkija paskutinę akimirką pakeistų savo nuomonę ir balsuotų už D. Tuską. Tokių atvejų jau yra buvę ne vienas. Pavyzdžiui, prieš ES viršūnių susitikimą praeitą rudenį Bratislavoje Lenkija deklaravo, kad bandys siūlyti pakeitimų ES reformavimo sutartyse. Tačiau pamačiusi, kad tokia pozicija neturi jokio palaikymo, savo planų Lenkija nebesiūlė. Turint omeny, jog ĮT partijos vadovybė supranta, kad naudinga tokiame poste turėti lenką ir šiuo metu vargiai įmanoma rasti geresnį kandidatą, negalima visiškai atmesti ir tokio scenarijaus.

Bet kokiu atveju bet kurio scenarijaus realizavimas reikštų viena – Lenkija su savo beprecedente opozicija D. Tuskui (tai pirmas atvejis, kai kandidato personalijai nepritaria jo gimtoji valstybė) vėl gadina savo reputaciją Europoje ir didina savo izoliaciją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"