TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Donelaitis apsigins?

2010 11 11 0:00

Ar bus lemta nelaimingoje žemėje - Prūsų Lietuvoje - užgesti mūsų didžio Poeto muziejui Tolminkiemyje, kaip paskutinei žvakelei, dar tebežybčiojančiai ant mūsų gentainių prūsų ir lietuvininkų išniekinto pilkapio... Tokios nerimo mintys kyla Kaliningrado srities dūmai ketinant Kristijono Donelaičio memoralią Tolminkiemyje perduoti Rusijos stačiatikių bažnyčiai.

Nusikalstamas aplaidumas

To reikėjo laukti - K.Donelaičio memorialas Tolminkiemyje seniai svyravo ant nebūties krašto. Jeigu ne Lietuvos pareigūnų nusikalstamas apsileidimas, šiandien turėtume tvirtas pozicijas.

Pirmąjį signalą, kad pablogės K.Donelaičio memorialo Tolminkiemyje išlaikymas, sulaukėme dar Boriso Jelcino laikais, išbraukus muziejų iš reikšmingiausių Rusijos kultūros paminklų sąrašo. Bet per daug nenuogąstauta, nes Tolminkiemis buvo taip gausiai lankomas tiek lietuvių, tiek krašte besisvečiuojančių užsieniečių, daugiausia vokiečių, jog už surinktas lėšas muziejus beveik pats išsilaikydavo. Lietuvių memorialo lankomumas gerokai sumažėjo įvedus sienos kirtimo vizas ir sumenkus vokiečių turistų, kilusių iš šio krašto, srautui, o Rusiją ištikus nesibaigiančiai ekonomikos krizei muziejus ėmė vegetuoti. Pasak vieno Kaliningrado paminklosaugininko, vien Tolminkiemio bažnyčios-muziejaus stogo perdengimas kainavęs pusę metams skirtų lėšų paminklų priežiūrai visoje srityje. Tad netenka stebėtis, kodėl Kaliningrado administracija siekia atsikratyti muziejaus, ketindama jį perduoti valstybės dosniai remiamai Rusijos stačiatikių bažnyčiai.

K.Donelaičio draugija, matydama vis blogėjančią Poeto muziejaus padėtį, ne kartą ragino Kultūros ministeriją sukrusti - apie tai buvo nuolatos rašoma "Donelaičio žemėje". Draugija, galiausiai įsitikinusi, kad valdininkai nepajudinami, parengė viešą kreipimąsi "Ar išsaugosime Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje?" į aukščiausius Lietuvos Respublikos asmenis - prezidentą, Seimo pirmininką ir ministrą pirmininką, - kuriame, pabrėžiant muziejaus svarbą ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūrai, reiškiamas ypatingas susirūpinimas dėl Poeto muziejaus ateities. Kreipimąsi pasirašė garsios kultūros ir mokslo asmenybės, per 260 žmonių.

Įdomi buvo aukščiausiųjų Lietuvos institucijų reakcija į krepimąsi. Prezidentūra išvis neatsiliepė. Tuometis prezidentas Valdas Adamkus, matyt, kreipimosi net neskaitė - dokumentas tikriausiai užstrigo pas buvusią J.E. patarėją kultūros klausimais Ireną Vaišvilaitę. Premjero Gedimino Kirkilo kanceliarija kreipimąsi permetė Kultūros ministerijos dar nuo soviemečio užsisėdėjusiems valdininkams. Tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, dalyvaujant iškviestiems Kultūros ministerijos pareigūnams ir K.Donelaičio draugijos vadovybei, kreipimąsi svarstė ("Donelaičio žemė", 2007 m., Nr. 4-5). Šio svarstymo nauda buvo bent tokia, kad Kultūros ministerijos valdininkams Rolandui Kvietkauskui ir Romanui Senapėdžiui teko pasėdėti valandą raudonuojančiomis ausimis, bet jie - rambūs, užsigrūdinę. Išėję iš komiteto, tik pasipurtė kaip tie sušlapę, ir nieko - protokole Nr. 9 (2007 04 04) nurodyti darbai taip ir nevykdomi. Beje, komiteto biuro patarėjams (vedėjas Kęstutis Kaminskas) taip pat nerūpi patarti Seimo nariams (nors jų tiesioginė pareiga!), kad seniai laikas patikrinti, ar Kultūros ministerija vykdo protokole išvardytus darbus. O keičiantis Seimo kadencijoms darbų perėmimo - bent šiuo klausimu - nėra, nors patarėjai išliko tie patys. Tiesa, dar tuomečio Seimo komiteto seimūnai su jo pirmininku "darbiečiu" Virginijumi Domarku 2007 metų pabaigoje buvo surengę išvyką į Tolminkiemį ir Kaliningradą "susipažinti su padėtimi vietoje", bet tos kelionės nauda nulinė ("Donelaičio žemė", 2007 m., Nr. 11-12). Toje ekskursijoje (kitaip nepavadinsi) dalyvavo ir į šią Seimo kadenciją vėl išrinkti seimūnai Marija Aušrinė Povilionienė bei Vydas Gedvilas, kurie vėl priklauso Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Dabar jie turėtų gėdytis žiūrėdami žmonėms į akis, nes nieko nenuveikė.

Susirūpino rusų šviesuomenė

Žinia K.Donelaičio memorialą Tolminkiemyje perduoti Rusijos stačiatikių bažnyčiai sukėlė nerimą ir Kaliningrado šviesuomenei. Poetas Borisas Bartfeldas, Rusijos rašytojų sąjungos Kaliningrado rašytojų organizacijos pirmininkas, atviru ir turiningu laišku kreipėsi į Kaliningrado srities dūmos deputatus. Laiške poetas rašo: "Kad Rusijos stačiatikių bažnyčios struktūros Kaliningrado srityje aktyviai kaupia turtą, kuris jai niekada nepriklausė, seniai žinoma, bet kad taip elgiamasi su objektais, kuriuose seniai vyksta kultūrinis ar kitoks visuomeninis gyvenimas, peržengia teisingumo ribas." Taip Slavske (buv. Gastos) iš liuteronų parapijos atimta kirchė, kurioje jie meldėsi ir kurią daug metų prižiūrėjo už savo ir aukotojų lėšas, taikomasi į Arnau kirchę su unikaliomis freskomis, kurios restauruojamos vokiečių bendruomenės "Arnau" lėšomis Rodniki (buv. Radnikai) gyvenvietėje, Karaliaučiaus katedrą ir kitas kirches, kai srityje daug apleistų garsių kirchių - "įkvėpkite joms gyvybę", nes tai, ko siekiama, "prasilenkiama su stačiatikybės pagrindais", - teigia B.Bartfeldas. Beje, tai vykdoma remiantis dar ruošiamu priimti Rusijos Federacijos įstatymu, kuris įpareigoja religinės paskirties turtą perduoti cerkvei, bet jame, kaip teigia B.Bartfeldas, neatsižvelgiama į Kaliningrado srities specifiką.

Poetas, rašydamas apie K.Donelaičio muziejaus ir klebonijos perdavimo Rusijos stačiatikių bažnyčiai idėją, vadina ją beprotiška, nes tai "Lietuvai šventa vieta, kur užgimė lietuvių grožinė literatūra", o "nepasvertas poelgis padarytų didžiulę žalą kaimyniniams santykiams su Lietuva". Rašytojų sąjungos pirmininkas kreipėsi į srities dūmos deputatus kviesdamas sustabdyti veiksmus "nesuprantančiųjų, kokį blogį jie kuria kaliningradiečiams, Stačiatikių bažnyčiai bei Tikėjimo autoritetui".

B.Bartfeldas deputatams taip pat primena "didžio poeto K.Donelaičio kūrybos pasaulinę vertę" bei artėjantį Poeto gimimo 300 metų jubiliejų.

Analogišką, gal ne tiek emocingą laišką poetas B.Bartfeldas parašė Kaliningrado srities kultūros ministrei S.A.Kondratjevai.

Donelaitis apsigins?

Informacijai apie grėsmę K.Donelaičio memorialui Tolminkiemyje pasiekus Lietuvą, Seimo Užsienio reikalų komitetas (pirmininkas Emanuelis Zingeris) bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (pirmininkas Valentinas Stundys) kreipėsi į Kaliningrado srities vadovybę, ragindami K.Donelaičio memoralinį muziejų, kaip išskirtinį kultūros objektą, išbraukti iš Stačiatikių bažnyčiai numatytų perduoti kulto pastatų sąrašo. Kaip rašoma šio komiteto kreipimesi, pasaulinėje praktikoje įprasta, kad kultūrinės paskirties objektai yra nuosavybė valstybės, kuri garantuoja jų išlikimą ir prieinamumą visuomenei. "Tikiuosi, jog tai nesusipratimas, todėl Rusija, o ypač Kaliningradas, žino, kaip mums svarbi ši vieta", - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Kaliningrado žurnalistams.

Kol kas Tolminkiemio memorialo perdavimas Rusijos stačiatikių bažnyčiai sustabdytas, už ką "reikšdamas palankumą, gubernatoriui Nikolajui Cukanovui" padėkojo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius.

Tikėkimės, kad blogiausiu atveju Tolminkiemio memorialo likimą lems paties K.Donelaičio fenomenas - jo "Metai", spindintys Europos literatūros šedevrų olimpe.

Duok Dieve, kad Donelaitis apsigintų.

 

Steponas Lukoševičius

Laikraščio "Donelaičio žemė" redaktorius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"