TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar džiaugiamės, kad litą pakeis euras

2014 12 30 6:00

Šią savaitę, metų sandūroje, Lietuva išgyvens ir svarbų savo istorijoje lūžio metą: nacionalinę valiutą litą pakeis europinė valiuta euras. Valdžia trykšta optimizmu, o ar paprasti piliečiai irgi turi tuo džiaugtis? Kodėl ne vieną mūsų vis dar lydi mišrūs jausmai?

Ne tik valdžia, bet ir verslo bendruomenės interesams atstovaujantys ekspertai, finansų specialistai džiaugiasi būsimu euro įvedimu. Girdime įvairius skaičius, kiek laimės Lietuvos biudžetas, atskiri žmonės, kai pagaliau bus atsisakyta iki šiol buvusio valiutų konvertavimo. Ypač akcentuojama nauda, kai kalbama apie verslo sandorius su partneriais kitose valstybėse. Aišku taip pat, kad vykstant į daugelį kitų Europos šalių niekam nebereikės keisti litų į eurus. Bus patogiau ir turistams, lankantiems Lietuvą.

Jeigu atsiradus eurui viskas bus taip gerai, taip naudinga Lietuvai ir mūsų žmonėms, kyla klausimas, kam, įvedant naują valiutą, reikalinga tokia aktyvi ir brangi viešųjų ryšių kampanija. Juk tuos pačius šiai kampanijai skirtus pinigus buvo galima geriau panaudoti pakeliant darbo užmokestį vienai ar kitai socialinei grupei. Kol kas atrodo, kad krizė pasibaigė tik valdžiai, o kitiems siūloma laukti, kol baigsis dar ir krizės padariniai.

Tikrai reikėjo skirti valstybės lėšų leidiniams, informacijai, padedančiai atskirti tikrą eurą nuo galbūt padirbto, rankinei valiutų skaičiuoklei ir panašiems dalykams, bet ne brangioms vaizdo projekcijoms, pompastiškiems renginiams Valdovų rūmuose. Jeigu gyvenimas parodys, kad euras yra naudingas, žmonės ir be to bus dėkingi.

Dabar euro įvedimą visų pirma sveikina tie Lietuvos žmonės, kurie jau ne pirmus metus savo piniginėse kasdien nešiojo litus ir eurus. Tie, kurie dažnai darbo, verslo reikalais skraidė į Briuselį ar kitas Europos šalių sostines ir prie eurų bei prie kainų eurais jau priprato. Perėjimas nuo lito prie euro galbūt nesukels nepatogumų ir Šiaurės Lietuvos gyventojams, kuriems Latvijos, prieš metus įsivedusios eurą, sostinė Ryga yra arčiau nei Vilnius. Tačiau dalis jų gali būti ir skeptikai. Juk jie matė, kad įvedus eurą kainos Latvijoje kilo, nors ten, kaip ir Lietuvoje, politikai tvirtino, kad to nebus.

Tiesą pasakius, kai kur Lietuvoje kainos buvo keliamos ir anksčiau, nepaisant tai turėjusių kontroliuoti institucijų ir valdžios gąsdinimų. Kita vertus, kyla klausimas, o kodėl valdžia nekompensuoja, pavyzdžiui, smulkiajam ir vidutiniam verslui, už buhalterinių programų performavimą? Juk tai gali kainuoti ir dešimtį tūkstančių litų. Akivaizdu, kad šios išlaidos vėliau bus perkeltos į kainas.

Kylančios kainos įvedant eurą, matyt, aplenks tik valdžios pažadus padidinti atlyginimus ir pavys kainas kitose eurą turinčiose Europos šalyse. Vis dėlto nežinoma, ar suveiks savireguliacijos mechanizmas, kad žmonės nepajustų didesnių nuostolių.

Būtent todėl kai kurių net valdžioje esančių partijų atstovai vis dar teigia, kad yra už referendumą dėl euro įvedimo, nors euras ant slenksčio. Tačiau šių partijų atstovai sėdi tarsi ant dviejų kėdžių. Jeigu viskas bus gerai dėl euro įvedimo, jie sakys: tai padarėme mes, esantieji valdžioje. O jeigu kils gyventojų nepasitenkinimas, jie tvirtins: "Mes juk norėjome referendumo!"

Tai ypač turėtų "suveikti" prieš savivaldos rinkimus, kai bus galima žaisti žmonių nuotaikomis ir dėl euro, nors euras su savivalda neturi nieko bendra, o referendumą dėl euro iki šiol surengė tik dvi Europos Sąjungos šalys. To nedarė net Airija, šiaip jau klausianti savo šalies žmonių nuomonių prieš priimant bet kurį naują ES politikos sprendimą.

Dalis Lietuvos žmonių į litą žvelgia ne tik kaip į piniginį vienetą, bet ir kaip į tam tikrą mūsų valstybingumo etapą, o perėjimą prie euro suvokia visų pirma kaip būtinybę naujų geopolitinių įvykių fone. Nors euras, Graikijai ir kitoms ES šalims patyrus finansinį nuosmukį ir gelbėjimo priemones, šiuo metu ne toks tvirtas kaip iki krizės, su juo atlaikyti geopolitinius išbandymus turėtų būti lengviau.

Litas buvo ne šiaip nacionalinė valiuta. Ir jo dizainas buvo labai gražus, primenantis mūsų tautos iškilias asmenybes: Vincą Kudirką, Vydūną, Simoną Daukantą, Maironį, Steponą Darių ir Stasį Girėną, Žemaitę. Litas žadino mūsų mintis apie Nepriklausomybę ir sovietiniais metais. Dabar su juo atsisveikiname. Pereisime prie banknotų, neturinčių tokio emocinio užtaiso.

Ir vis dėlto kiekvienai valstybei pastaruoju metu tenka daryti geopolitinį pasirinkimą. Mano įsitikinimu, esant pasirinkimui tarp Rytų ir Vakarų, kurio skiriamąją liniją agresyvios politikos ir veiksmų fone brėžiame ne mes, mūsų kelias turi būti lietuviškojo tautiškumo ir valstybingumo puoselėjimas Vakarų kultūrinėje ir politinėje erdvėje. O Europoje, kurios dalis yra ir Lietuva, vyrauja euras, todėl ir mums anksčiau ar vėliau reikėjo pasirinkti. Tačiau pompastika čia nereikalinga, nes išsiskyrimas su litu nėra tik džiaugsmingas reiškinys. Juk praeityje lieka vienas iš Lietuvos valstybingumo simbolių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"