TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar emigracija tampa nebemadinga?

2013 03 19 5:09

Simboliškai paskutinę žiemos dieną skaitydamas atvirą paskaitą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete paprašiau salėje susirinkusio jaunimo, kad pakeltų rankas tie, kurie artimiausiu metu planuoja emigruoti iš Lietuvos. Studentai šiek tiek sutriko dėl tokio netikėto klausimo, nedrąsiai susižvalgė vienas į kitą ir... beveik nė vienas nepakėlė rankos.

Štai jums ir rezultatai! Be to, kitą savaitę gavau net tris į Lietuvą planuojančių grįžti studentų laiškus, kuriuose prašoma suteikti informacijos apie Lietuvos darbo rinką ir ateities perspektyvas. Ar šie ženklai rodo, kad emigracija tarp jaunimo tampa nebemadinga?

Statistikos duomenimis, 2012 metais iš Lietuvos emigravo 43 tūkst. žmonių, arba po 118 kasdien. Vaizdžiai tariant, kiekvieną dieną iš Lietuvos išvyko pilnas lėktuvas "Boeing 737" gyventojų. Regis, išties nemažai, tačiau 2010 metais situacija buvo dar liūdnesnė. Tada kasdien iš Lietuvos išskrisdavo po du tokius lėktuvus. Vis dėlto reikia pripažinti, kad emigracijos mastas dar yra palyginti didelis. Pavyzdžiui, ekonomikos pakilimo laikotarpiu, 2006-2008 metais, pilnas laineris emigrantų pakildavo vos du kartus per savaitę. Net per Rusijos krizę 1998-1999 metais toks lėktuvas išskrisdavo tik kas antrą dieną (nors tais laikais išvykusiuosius buvo įprasta skaičiuoti autobusais, o ne orlaiviais). Taigi reikia sutikti, kad emigracijos mastas Lietuvoje sumažėjo, tačiau teigti, jog ji tapo nepopuliari, būtų ankstoka.

Tačiau emigracija yra tik viena medalio pusė. Praėjusiais metais rekordines aukštumas pasiekė imigracija į Lietuvą - kasdien į mūsų šalį atvykdavo vidutiniškai 57 žmonės. Taigi pernai kas antrą dieną į Lietuvą atskrisdavo pilnas lėktuvas "Boeing" imigrantų. Per metus jų skaičius pasiekė 21 tūkstantį. Tai gerokai daugiau, negu gyvena žmonių Palangos ar Druskininkų kurorte. Tačiau šie gyventojai grįžo į Lietuvą tikrai ne poilsiauti, o dirbti, nes dauguma parvykusiųjų yra 20-30 metų. Iš tiesų kiekvienais metais vis daugiau darbingo amžiaus gyventojų sugrįžta į Lietuvą. Štai 2002-aisiais imigravo 1154 20-30 metų žmonės, jie sudarė 23 proc. visų imigrantų, o 2011 metais - jau 7293 minėto amžiaus gyventojai (46 proc. visų imigrantų). Net gerais 2008-aisiais imigracijos mastas Lietuvoje buvo kone perpus mažesnis negu 2012 metais. Peršasi viena išvada - jaunimas sugrįžta namo.

Tiesa, emigracija Lietuvoje vis dar yra kone dvigubai didesnė negu imigracija, tačiau tendencijos sparčiai keičiasi į gera. Prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą (ES) per dešimtmetį, nuo 1994-ųjų iki 2003-iųjų, iš šalies išvyko 198 tūkst. gyventojų, o parvažiavo vos 31. Taigi emigracija buvo šešis su puse karto didesnė negu imigracija. Lietuva dėl tarptautinės migracijos per 10 metų iš viso neteko maždaug 167 tūkst. gyventojų. Kai įstojome į ES, atsivėrė sienos, tačiau spartus valstybės ekonomikos augimas mažino emigracijos mastą - per penkerius metus, nuo 2004-ųjų iki 2008-ųjų, iš Lietuvos emigravo vos du kartus daugiau žmonių, negu imigravo. Iš šalies išvyko 74 tūkst. gyventojų, o atvyko - 38 tūkstančiai. Tad Lietuva per šį penkerių metų laikotarpį neteko 36 tūkst. žmonių. Prasidėjus ekonomikos krizei emigracijos mastas paspartėjo, o imigracijos - sumažėjo. 2009-2011 ekonomikos sunkmečio metais emigracija šešis kartus viršijo imigraciją - Lietuva vos per trejus metus prarado 132 tūkst. gyventojų. Tačiau 2012-aisiais migracijos srautai vėl grįžo į prieškrizinį lygį, o emigrantų ir imigrantų santykis sumažėjo iki dviejų. Geresnė migracijos padėtis buvo tik 2006-2008 metais.

Auganti Lietuvos ekonomika ir prastėjanti labiausiai emigrantų pamėgtų valstybių, visų pirma - Airijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, ekonominė situacija duoda savo vaisių. Prognozuojama, kad 2013 metais Lietuvos ekonomika augs kone greičiausiai visoje ES, nedarbo lygis mažės, o darbo užmokestis po ketverių metų pertraukos vėl pradės kilti sparčiau negu prekių ir paslaugų kainos. Jei ateitis nepateiks nemalonių staigmenų, galime pagrįstai tikėtis vis didėjančio imigracijos ir vis mažėjančio emigracijos srauto. Jeigu viskas klostysis pagal optimistinį scenarijų, jau po kelerių metų kasdien sulauksime po vieną lėktuvą imigrantų, o emigrantų orlaivis pakils tik kas antrą dieną. Tai nėra utopija. Panašios migracijos tendencijos buvo ir Airijoje, tačiau norint, kad jaunimas sugrįžtų, reikia jam sudaryti geriausias sąlygas dirbti, nes žmonės parvyksta į Lietuvą ne poilsiauti. Simboliškai 2012 metų gruodį Lietuvos gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos sumažėjo vos 714 žmonių. Tokio menko gyventojų sumažėjimo dėl tarptautinės migracijos Lietuvoje nebuvo nuo pat 2004-ųjų, kai įstojome į ES. Belieka tikėtis, kad ši tendencija nenutrūks ir mano optimistinė prognozė "nueis Dievui į ausį".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"