TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar ES ir NATO jau suvokia iškilusią grėsmę?

2014 09 02 6:00

Dviejų įtakingiausių Vakarų institucijų - NATO ir Europos Sąjungos (ES) - viršūnių susitikimuose pagrindiniai svarstomi klausimai - Ukraina ir Rusija. Baltijos šalys ir Lenkija suvokia, kad prezidentas Vladimiras Putinas metė pirštinę ne tik Ukrainai, bet ir visai Vakarų valstybių bendruomenei. Ar tai supranta kitos ES bei NATO narės?

Rusijos kariuomenės daliniams apsupus Mariupolį, atsidūrus Luhanske ir Donecke, net didžiausi V. Putino rėmėjai Vakarų šalyse suprato, kad tai jau ne tik Rusijos remiamų separatistų veiksmai. Į šalį įsiveržė pajėgos tos armijos, kuri po 2008 metų karo su Gruzija buvo modernizuota ir perginkluota. Todėl praėjusį savaitgalį ES viršūnių susitikime, kuriame spręsta, kas užims aukščiausius politinius postus Briuselyje, daug laiko skirta ir Ukrainos įvykiams. Susitikime dalyvavo ir šios ne ES šalies vadovas Petro Porošenka.

Susitikimo rezultatai rodo, kad net tarp tų įtakingų ES šalių, kurios tradiciškai laikytos Maskvos politikos šalininkėmis, bręsta įsitikinimas, jog vien pareikšti gilų susirūpinimą nepakanka. ES valstybių vadovai prabilo apie dar griežtesnes sankcijas. Tiesa, tam dabar prieštarauja Slovakija, Čekija, Vengrija, Rusijos šešėlinio biznio centras Kipras.

Po šio susitikimo ES apsisprendė skirti lėšų Ukrainai, iš kurių ši galės įsigyti vadinamojo nemirtino poveikio priemonių krašto gynybai. Tai jau žingsnis į priekį padedant atremti Rusijos invaziją. Iki šiol Vakarų parama galėjo būti naudojama tik ekonomikai ir valiutos kursui palaikyti. Tačiau tai dar ne ta karinė parama, kurios reikia Kijevui.

Ukrainai tikrai trūksta ir tų vadinamųjų nemirtino poveikio priemonių: šarvuotų liemenių, medikamentų, šarvuotų reanimobilių, kurie galėtų iš mūšio lauko išvežti sužeistus karius, modernių ryšio priemonių, kad būtų galima koordinuoti skirtingų karinių dalinių veiklą. Tai iki šiol kiek galėjo supirkdavo ir tiekdavo armijai Ukrainos žmonės. Bet įveikti Rusijos kariuomenę su tokia Vakarų karine pagalba Ukrainai bus sunku. Vien su automatais, moraliai pasenusia karine technika net ir esant entuziazmui priešo neišvysi.

P. Porošenka sakė ES vadovams, kad atremti Rusijos invaziją Ukraina galės ir pati, bet reikia turėti kuo tai padaryti, nes Viktoro Janukovyčiaus valdymo metais armija buvo nualinta.

Ukraina, turint galvoje jos pramonę (jeigu pavyktų ekonomiką pastatyti ant kojų) ir žmonių potencialą, galėtų tapti stipria, įtakinga regiono valstybe, vienu saugumo garantų Vidurio ir Rytų Europos regione, nukreiptų prieš atgijusias Rusijos imperines ambicijas. Ji galėtų pasigaminti ir modernią ginkluotę, įveikti išryškėjusią aukščiausiojo bei vidutinio sluoksnio karinės vadovybės nekompetenciją bei korupciją, kuri taip pat silpnina ir šalies armiją. Bet visam tam reikia nemažai laiko. Svarbiausia, atsilaikyti dabar.

Ir apie tiesioginį NATO šalių karinį įsitraukimą į įvykius Ukrainoje niekas nekalba. Tam nėra pasirengusios ir NATO šalys, suvokiančios, kad tai galėtų reikšti jau ginkluotą konfliktą su pačia Rusija, o jo pasekmės nenuspėjamos. Jeigu V. Putiną nuo imperinės politikos pavyktų atgrasyti Ukrainai, Vakarų šalims teikiant pagalbą karine įranga, juolab kad Rusija visą laiką taip rėmė separatistus Donbase, Ukraina galėtų būti partnerė, padedanti ir NATO įveikti naują grėsmę, nors ji nėra Aljansui priklausanti valstybė.

Tik kyla klausimas, ar šią savaitę viršūnių susitikime NATO ras sprendimus, galinčius padėti Ukrainai atremti visai Europai kylantį pavojų ir parodyti tokioms regione esančioms NATO valstybėms, kaip Baltijos šalys ir Lenkija, kad NATO gins visas savo nares.

Švedija ir Suomija, kurios nėra NATO narės, ruošiasi pasirašyti susitarimą, sudarantį galimybes NATO ateiti į pagalbą, jei joms kiltų grėsmė. Toks susitarimas galėtų būti precedentas ir NATO santykiams su Ukraina, ypač teikiant karinę pagalbą.

Kol kas apie panašią paramą Ukrainai NATO dar nekalba. Tik pabrėžia, kad tai gali padaryti atskiros Aljanso narės. Tiesa, po NATO viršūnių susitikimo iš savo pareigų pasitrauksiantis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, jog NATO svarstys klausimus, susijusius su pagalba Ukrainai užtikrinti šios šalies saugumą, modernizuoti karines pajėgas ir taip įveikti Rusijos karinę grėsmę. Tik neaišku, ar tai yra NATO generalinio sekretoriaus gera valia, ar taip pat ir realybė.

Bet labai tikėtinas NATO sprendimas, galintis atgrasyti Rusiją nuo pagundų išbandyti Aljanso narių - Lenkijos ir Baltijos valstybių - saugumą: dislokuoti NATO karines bazes mūsų šalyse arba, jeigu tam pasipriešins kuri nors NATO narė, rotacijos būdu laikyti mūsų valstybėse NATO karines pajėgas ir sukurti greitojo reagavimo dalinius iki 10 tūkst. karių, ateisiančių į pagalbą invaziją patyrusiai partnerei per keletą valandų.

Tokie sprendimai turėtų nutildyti ir iki šiol skambančias kai kurių NATO partnerių kalbas, kad Baltijos šalys, kaip Aljanso narės, yra neapginamos. Jei tai bus padaryta, jeigu NATO suras reikiamų, ne simbolinių instrumentų, šis NATO viršūnių susitikimas taps labai svarbiu žingsniu atgrasant V. Putiną nuo tolesnių karinių avantiūrų Europoje.

Beje, po įvykių Ukrainoje NATO svarsto įvardyti Rusiją kaip didžiausią grėsmę. O vakar nauja ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini pareiškė, kad Rusija nebėra ES strateginė partnerė. Dabar svarbu, kaip šis pareigūnės pareiškimas bus įgyvendintas praktikoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"