TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar ES pažeidžia Lietuvos suverenumą?

2011 01 31 0:00

Kai kurie superpatriotai nesiliauja tvirtinę, kad Lietuva dar neatgavo savo suverenumo. Esą Sovietų Sąjungą iškeitėme į Europos Sąjungą (ES), Maskvos diktatus pakeitė Briuselio nurodymai, tad ir toliau šokame pagal kitų dūdelę. Teigiama, jog prievarta brukamos svetimos, kosmopolitinės vertybės, o lietuviškosios - niekinamos.

Lietuva, tapdama NATO ir ypač ES nare, iš tiesų atsisakė dalies savo suverenumo. Bet tą patį padarė ir didžiosios bei išdidžios Europos valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija. Jos apskaičiavo, kad suverenumo apribojimus atsveria įvairūs pranašumai, skatinantys šalių klestėjimą, didinantys jų galią ir veikimo laisvę. Nė viena valstybė nebuvo priversta tapti ES ar NATO nare, tad nesvarbu, kokie tie suverenumo apribojimai, jie neprimesti jėga, bet priimti laisva valia.

Negalima neigti, jog Europos institucijos kartais persistengia kišdamosi į kitų kraštų reikalus. Neseniai Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, raginančią Seimą nepriimti įstatymo, numatančio baudas už homoseksualių santykių propagavimą. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis ne be pagrindo pasipiktino dėl EP kišimosi į nacionalinio parlamento darbą anksčiausioje stadijoje, pažeidžiant subsidiarumo principą. Rezoliucijoje kalbama apie saviraiškos laisvės pažeidimą, nors jokio pažeidimo nėra, nes vieno parlamentaro įstatymo projektas - dar ne parlamento sprendimas. Tiesa, Seimas po pateikimo pritarė Petro Gražulio siūlymui, bet kad įstatymas įgytų galią, reikia dar dviejų Seimo balsavimų ir prezidentės parašo.

Šiuo atveju EP apsikvailino, tačiau tai nestebina, atsižvelgiant į jo sudėtį. Jau vien Lietuvos delegacija rodo, kad ne visi europarlamentarai - išminties bokštai. EP neturi daugelio visaverčių parlamento galių ir funkcijų, jo nariai nėra atskaitingi rinkėjams, užsiima šalutiniais ir smulkmeniškais reikalais.

Tačiau Europos institucijos dažnai atlieka labai naudingą darbą, kritiškai vertindamos kai kuriuos Lietuvos valdžios sprendimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad amžinas buvusio prezidento Rolando Pakso nušalinimas nuo parlamentinio posto yra neproporcingas, tad ir atšauktinas. Galima džiaugtis EŽTT įsiterpimu ne vien dėl to, jog atitaiso žmogaus teisių pažeidimą, bet ir todėl, kad turėtų skatinti Lietuvos Konstitucinį Teismą (KT) atsakingiau dirbti.

Ir EP gali atlikti naudingą priežiūros darbą. 2009-ųjų rugsėjį EP paragino Lietuvą persvarstyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, kuris draudė vaikams skleisti informaciją, propaguojančią homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius. Šios nuostatos iš įstatymo buvo išbrauktos, o patvirtintame įstatyme draudžiama nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria skatinami lytiniai santykiai.

Spaudimas spaudimui nėra lygus. Lietuva niekada nepatyrė tokio spaudimo, kuris taikomas šiuo metu ES pirmininkaujančiai Vengrijai (gal dėl to, kad ji pirmininkauja). Atvirai reiškiamas nepasitenkinimas ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama vyriausybe. Itin piktų priekaištų sulaukė nuo metų pradžios įsigaliojęs Žiniasklaidos įstatymas, sukūręs parlamento skiriamą Žiniasklaidos tarybą, kuriai suteikta teisė bausti ar net uždaryti transliuotojus, jei šie teiks vienpusišką ar amoralią informaciją. Daugelis Europos laikraščių vadina įstatymą išpuoliu prieš spaudos laisvę. Šiomis dienomis Europos Komisijos narė Neelie Kroes pareiškė, kad pirminiai tyrimai atskleidė, jog naujasis įstatymas pažeidžia laisvos ir nepriklausomos spaudos principus. Komisarė pagrasino: jei Budapeštas per dvi savaites nepasiaiškins, teks imtis sankcijų prieš Vengriją, bet nepasakė kokių.

V.Orbanas kol kas laikosi kietai. Pasak premjero, įstatymas bus pakeistas tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad jis pažeidžia ES teisės aktus. V.Orbanas apkaltino ES kišimusi į Vengrijos vidaus reikalus, o reikalavimą perrašyti įstatymą pavadino antausiu jo partiją palaikiusiems Vengrijos rinkėjams. Žiniasklaidos įstatymu esą siekiama kovoti su antisemitizmu ir rasizmu. Lyg norėdama tai įrodyti, prokuratūra iškėlė bylą buvusiam Vengrijos vidaus reikalų ministrui 90 metų Belai Biszku už viešą nacionalinio socializmo ir komunizmo nusikaltimų neigimą. Pernai rugpjūtį B.Biszku per televizijos laidą menkino komunistinės sistemos nusikaltimus.

ES, ragindama Vengriją panaikinti žodžio ir spaudos laisvę ribojantį įstatymą, elgiasi tinkamai. 90 metų senuko persekiojimas už tai, kad pareiškė savo nuomonę, rodo, kaip lengva piktnaudžiauti tokiais įstatymais, nors jie galbūt priimti kilniausiais sumetimais. Vengrijos įstatymas itin ydingas, nes suteikia nepaprastai daug galių žiniasklaidą prižiūrinčiai tarybai, nors seniai aišku, kad valdžia nesugeba tinkamai reguliuoti žiniasklaidos.

Vengrijos konfrontacija su Briuseliu atkreipia dėmesį į rimtą problemą. Kol šalys siekia narystės, Briuselis gali priversti kandidatę elgtis pagal ES normas ir taisykles. Valstybei tapus nare Briuseliui pasidaro gerokai sunkiau priversti ar įtikinti kraštą laikytis savo įsipareigojimų. Kartais net žengiama atgal, nes ES nebeturi veiksmingų svertų. Antai, Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, kova su korupcija susilpnėjo.

Suprantamas Briuselio noras, kad naujosios narės laikytųsi įsipareigojimų. Bėda ta, jog dažnai taikomi dvejopi standartai. Senbuvės, ypač galingos senbuvės, yra lygesnės už kitus. Prancūzija buvo labai švelniai ir tik labai trumpą laiką kritikuojama už gėdingą elgesį su romais. O žiniasklaida nurodė, kad prezidento veiksmus lėmė politiniai sumetimai, noras sustabdyti savo populiarumo smukimą. Jei Lietuva ar Slovakija būtų panašiai deportavusios romus, ES skelbtų ultimatumus ir grasintų sankcijomis. Pasipiltų ir straipsnių apie giliai įsišaknijusį Rytų Europos gyventojų rasizmą bei ksenofobiją. Verta prisiminti, kad Prancūzija ir Vokietija buvo pirmosios ES šalys, kurių biudžeto deficitas viršijo 3 proc. bendrojo vidaus produkto, bet Briuselis netaikė joms numatytų sankcijų.

Gaila, kad galioja dvejopi standartai, kad Europos institucijos kartais perdėm skuba demonstruoti savo politinį korektiškumą. Bet apskritai naudinga, jog Europos institucijos stebi ir kritikuoja valstybių neapgalvotus ar su įsipareigojimais nesuderinamus veiksmus. Tokie suverenumo apribojimai yra sveikintini.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"