TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar ES turėtų atšaukti savo sankcijas

2014 10 21 6:00

Praėjusią savaitę, artėjant susitikimui Milane, kur įtakingiausių Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ruošėsi pokalbiui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nuskambėjo pareiškimas iš Maskvos - iš ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovo Vygaudo Ušacko lūpų. Jis paskelbė, kad ES gali atšaukti savo sankcijas Rusijai. Tačiau po susitikimo Milane ES įtakingos šalys savo nuostatos nepakeitė: sankcijos toliau lieka galioti.

Iki šiol apie ekonominių sankcijų atšaukimą, sušvelninimą kalbėjo vos kelių valstybių vadovai, daugiausia - esančių planuojamo pietinio dujotiekio "South Stream" iš Rusijos kelyje. Jį norėtų tiesti kompanija "Gazprom" ir partneriai. Slovakija ir Vengrija ypač atsargiai vertina ir Rusijos politiką Ukrainoje. Prie jų kartais prisideda ir šiaurinė Rusijos kaimynė Suomija, turinti ypatingą santykių su Maskva patirtį.

Dabar juos parėmė ir ES diplomatas iš Lietuvos V. Ušackas, duodamas interviu Rusijos žiniasklaidai. Nors V. Ušackas pažymėjo ir tam tikras sąlygas, kurioms esant sankcijos gali būti peržiūrėtos (bendra pažanga, Rusijos armijos išvedimas, sienų kontrolė), Rusijos žiniasklaida ir politikai pratrūko, kad ES sankcijų politiką reikia atšaukti.

Atvykęs į Milaną, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tvirtino, kad Rusija nesiruošia karine jėga pulti Ukrainos. Jis ignoravo faktą, kad tik ribotų Rusijos karinių dalinių įvedimas praėjusį mėnesį susitikimo Minske išvakarėse leido vadinamosioms Donbaso savigynos pajėgoms išlikti šiandien jų valdomoje teritorijoje Donecko ir Luhansko srityse. Kai šį naują Maskvos karo veiksmą pastebėjo Lietuvos ir Vakarų šalių politikai bei politologai, V. Ušackas ir tada, prieš susitikimą Minske, pasiuntė vilties ženklą Rusijai, kad ES sankcijos gali būti atšauktos ar bent sumažintos.

Po susitikimo Milane S. Lavrovas aiškina, jog ES veiksmai primena kolonializmo laikus, siekiant pakeisti kitos šalies, šiuo atveju Rusijos, elgesį, o Maskvos politikai ir politikos apžvalgininkai choru teigia, kad, nepaisydama geros valios ženklų iš Rusijos, t. y. pažado neįvesti kariuomenės į Ukrainą, sutarimo Milane artėjant žiemai tiekti dujas Ukrainai, ES toliau nesilaiko savo pažadų atšaukti ekonomines sankcijas.

Tačiau įtakingiausios ES valstybės tokių pažadų Rusijai ir nedalijo. Nors dalis jų, visų pirma Vokietija, irgi yra savotiškai pakabintos ant ,,dujų adatos“. Tik per šiaurinį rusų dujų kelią "North Stream". ES pasveikino Rusijos pažadą tiekti dujas Ukrainai bent žiemą, bet dėl sankcijų likimo nieko nesako. Ir teisingai daro, nes lieka neaišku, kaip prezidentas V. Putinas įgyvendins kitą pažadą, išsakytą Milane - nebus Ukrainos padalijimo (lyg nebuvo Krymo aneksijos) ir įšaldyto konflikto Donbase.

Juk tada Ukrainos, o ne kokios kitos pajėgos turi kontroliuoti ir separatistų valdomą teritoriją bei sieną su Rusija ties šia teritorija. Visi kiti ginkluoti junginiai - Donbaso savigynos armija, jų pasienio tarnyba - turi būti išformuoti. Pagal vietos valdžios sprendimus gali veikti tik milicija, kaip leidžia Ukrainos parlamento priimtas įstatymas.

Rusija, kuri rėmė separatistus, siuntė ginklus, samdinius, o vėliau ir karius, turėtų dalyvauti ir juos nuginkluojant, - tai vienas Minsko susitarimo garantų. Maskva turi nekliudyti Ukrainai užtikrinti ir visą valstybės sienų kontrolę. Anksčiau, kai tik šios šalies armija tai bandė daryti, ji iš Rusijos buvo apšaudoma raketų sistemomis.

Lapkričio 2 dieną vyks vietos valdžios rinkimai Donbase. Rinkimai šį savaitgalį į Ukrainos parlamentą (juos rengti separatistai atsisako) prognozuojami ir pagal taisykles, ir rezultatus. Juos turėtų laimėti prezidento Petro Porošenkos blokas ir jo partneriai. O kaip vyks lapkričio 2-osios rinkimai, neaišku. Juos separatistai nori rengti pagal savo taisykles. Kas tuomet atsitiks su V. Putino pažadu, kad Donbase nebus jokio naujo įšaldyto konflikto?

Akivaizdu, kad Kremlius visiškai kontroliuoja separatistų veiklą Donbase. Todėl V. Putino pažadų Milane įvykdymas, o paskui sutarimas, kad nebus Ukrainoje jokios federacijos ir niekas neturės veto teisės, pasirenkant Ukrainos užsienio bei saugumo politikos kursą, ir turėtų būti svarbiausia svarstant tolesnį sankcijų Rusijai likimą.

Diplomatijos teorijoje ir praktikoje yra toks reiškinys, kai dalis diplomatų, politikų, atsidūrusių šalyje, kurios atžvilgiu reikia laikytis griežtesnės politikos, stengiasi save pateikti kaip "geriečius", o valstybę, bendriją, kuriai atstovauja, kaip, deja, neišgirdusią jų gerų norų. Tokia taktika jiems patiems toje šalyje suteikia labiau komfortišką būklę, tačiau bendrai pozicijai gali padaryti ir žalos, nes sukelia nepagrįstų lūkesčių.

Būtų keista, jei pati ES, nepasiekusi bent jau, kad Donbase negimtų įšaldytas konfliktas, atsisakytų veiksmingiausio savo politikos instrumento imperinių Rusijos ambicijų atžvilgiu regione: ekonominių sankcijų. Kad jos veikia kartu su krintančiomis žemyn naftos kainomis, rodo ir pasikeitęs Kremliaus elgesys. Anksčiau šias sankcijas lydėjo nuolatinės Rusijos vadovų pašaipos, o dabar – jau noras kalbėtis.

Geriausia, kad valstybių tarpusavio santykiuose nebūtų sankcijų, bet tie, kas siūlo jas atšaukti, turėtų paaiškinti, kaip siūlo stabdyti vis agresyvesnę Kremliaus politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"