TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar euras pelnytai laikomas atpirkimo ožiu?

2013 04 03 5:16

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginių, kad būtent euras yra kaltas dėl visų Europos ekonominių ir socialinių negandų. Euras kaltinamas dėl kylančių kainų, nedidėjančio darbo užmokesčio, didelio nedarbo lygio ar beatodairiškai augančių valstybių skolų.

Štai Kipro gyventojai dėl bankų sistemos griūties kaltino Angelą Merkel, eurą ir Europos centrinį banką. Tačiau ar euras pelnytai laikomas atpirkimo ožiu?

Be abejo, euras, kaip ir kitos valiutos, turi savo pranašumų ir trūkumų, bet nereikia pamiršti, kad valiuta visų pirma yra tik vertės matavimo vienetas. Tad euras pats savaime nepadidins nei kainų, nei atlyginimų, nei pensijų. Juk atstumas tarp Vilniaus ir Kauno nepasikeis nuo to, ar jį matuosime kilometrais, myliomis, ar šviesmečiais. Lygiai taip pat vidutinis darbo užmokestis nepasikeis vien dėl to, kad jį matuosime skirtinga valiuta.

Eurą galima palyginti su valstybiniu brandos egzaminu, tik šiuo atveju egzaminą laiko ne abiturientai, o visos euro zonai priklausančios valstybės. Didžiausia euro egzamino nauda yra ta, kad jis leidžia objektyviai įvertinti ir tarpusavyje palyginti egzamine dalyvaujančių valstybių ekonominės ir socialinės gerovės lygį. O Mastrichto kriterijai, tarytum bendra egzaminų vertinimo sistema, pabrėžia atskirų euro zonos šalių stipriąsias ir silpnąsias vietas.

Natūralu, kad vienoms šalims euro egzaminą laikyti sekasi geriau, o kitoms - prasčiau. Tačiau norėčiau užduoti klausimą: kas kaltas, kad egzamino nesiseka laikyti, - ar per sunkios užduotys, ar egzaminui nepasirengęs abiturientas? Be abejo, nėra tobulų egzaminų, lygiai taip pat kaip ir nėra tobulų valiutų, tačiau kaltinti egzaminą būtų padoru nebent tuo atveju, jei daugumai valstybių nesisektų jo laikyti.

Tačiau ne visoms šalims nesiseka laikyti euro egzamino. Vokietijoje nedarbo lygis šiuo metu yra žemiausias nuo 1991 metų, o šalis išgyvena tikrą ekonomikos Eldoradą. Nuo įstojimo į euro zoną 1999 metais Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui paaugo daugiau nei euro neturinčiose Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Austrijos, Olandijos ir dažnai dėl perdėm didelio ekonomikos reguliavimo kritikuojamos Prancūzijos ekonominė ir socialinė gerovė augo sparčiau negu Jungtinės Karalystės ar Japonijos, kurios euro neturi. Tad euras tikrai neturėtų būti kaltinamas dėl šalies ekonominių negandų.

Vokietija ne vienintelė šalis, kuri suklestėjo įsivedusi eurą. Suomija taip pat sėkmingai laikė euro egzaminą ir ekonomikos augimu nė kiek nenusileido Švedijai, net šiek tiek aplenkė Daniją. Dar viena sėkmės istorija yra Belgija. Būdama euro zonoje ji sugebėjo sumažinti valstybės skolą nuo 117 iki 99 proc. BVP. Italija, įstojusi į euro zoną, taip pat parodė puikius rezultatus sugebėdama sumažinti valstybės biudžeto deficitą nuo 1980-aisiais ir 1990 metais vidutiniškai siekusio kone 10 proc. iki 2,8 proc. BVP 2012 metais.

Tačiau euro zonoje apstu ir nesėkmės pavyzdžių. Graikiją ir Kiprą galima palyginti su nepareigingais moksleiviais, kurie savo noru pasirinko laikyti euro egzaminą, tačiau nepanoro jam rengtis tikėdamiesi kaip nors išsisukti. Keletą akmenų reikėtų įmesti ir į stipriųjų euro zonos šalių daržą. Jos ne tik toleravo euro egzamino taisyklių pažeidimus, bet ir leido minėtoms šalims laikyti egzaminą visiškai nepasirengus. Juk jei penktokui leistum laikyti abitūros egzaminą, vargu ar galima būtų tikėtis gerų rezultatų (nebent moksleivis yra tikras genijus).

Štai Graikija ir Portugalija beveik niekada neturėjo subalansuoto biudžeto, o įstojusios į euro zoną nesilaikė Mastrichto biudžeto deficito kriterijaus, kurį, be kita ko, turi vykdyti visos šalys, norinčios įstoti į euro zoną. Natūraliai kyla šie klausimai: ar vertėjo apskritai tokias šalis priimti, o šioms šalims - stoti į euro zoną? Įdomu tai, kad euro egzaminas nepadarė Graikijos geresnės, bet nepadarė ir blogesnės: per 12 metų buvimo euro zonoje laiką Graikijos biudžeto deficitas vidutiniškai siekė 8,1 proc. BVP, o 12 metų prieš įstojant į euro zoną - 8,3 proc. BVP. Portugalų rodikliai yra panašūs: per 14 metų buvimo euro zonoje - 5 proc., 14 metų prieš įstojant į euro zoną - 5,2 procento. Taigi beveik identiškas rezultatas - valiuta pasikeitė, o šalių valdymo modelis - ne!

Tai puikiai iliustruoja, kad euras pats savaime nėra ekonominės ir socialinės gerovės garantas, o sunkus egzaminas, kuriam šalis turi būti pasirengusi. Euras nėra tikslas, o tik priemonė jam pasiekti - didinti šalies ekonominę ir socialinę gerovę. Vokietija euro egzaminą šiam tikslui išnaudojo kuo puikiausiai: metai iš metų gaudama geriausius įvertinimus ji parodė kitoms euro zonos šalims ir visam pasauliui savo ekonomikos galybę. Graikija ir Portugalija priešingai: metai iš metų neišlaikydamos egzamino parodė pasauliui savo ekonomikos silpnybę.

Reikia tikėtis, kad siekdama įsivesti eurą Lietuva trečiąkart neužlips ant to paties grėblio. Pirmas kartas buvo atkūrus nepriklausomybę, kai gavę laisvę nežinojome, ką su ja daryti, ir dešimtmetį blaškėmės nuo vieno ekonominio ir socialinio modelio prie kito. Antras kartas buvo įstojus į Europos Sąjungą (ES), kai visi manėme, kad pats faktas, jog pagaliau esame Europoje, mus padarys turtingus. Tačiau vien svajonėmis turtingas nebūsi, tad papūtę vartojimo ir nekilnojamojo turto burbulus supratome, kad ES pinigai ant medžių neauga. Problema ta, kad ir nepriklausomybė, ir ES buvo suvokiama kaip savaiminis tikslas, o ne kaip priemonė tikslui pasiekti.

Taip pat reikėtų suprasti, kad euras pats savaime nesuteiks Lietuvai ekonominės ir socialinės gerovės, bet tai bus puiki priemonė šiems tikslams pasiekti, jei euru bus naudojamasi išmintingai. Būtent išmintinga valstybės ekonominė ir socialinė politika lems, kuriuo keliu - Vokietijos ar Graikijos - Lietuva pasuks, o euras bus viso labo nueito kelio matavimo vienetas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"