TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Europos Sąjunga - besąlygiškas gėris?

2011 12 01 5:00

Lietuvoje Europos Sąjunga (ES) laikoma besąlygišku gėriu ir gausybės ragu, stiprinančiu ekonomiką bei gerinančiu paprastų žmonių gyvenimą. Taip, bendra Europos rinka suteikė daug pranašumų, tačiau ar verta ignoruoti kartu atsirandančias problemas?

Šiuo metu Europos Parlamente (EP) vyksta diskusijos, nes siekiama plėsti, stiprinti ir didinti ekonominį bendradarbiavimą, naikinti paskutines likusias sienas bei kliūtis, kad bendra ES rinka būtų dar atviresnė. Tačiau konkurencijos ES viduje didinimas, priešingai, negu deklaruojama, toli gražu ne kiekvienai valstybei, ne kiekvienam Lietuvos verslininkui ar piliečiui duos naudos. Sustiprėjusi konkurencija, esant nelygioms starto pozicijoms, tik sužlugdys ir taip silpną mažesnių kraštų, tokių kaip Lietuva ar Latvija, ekonomiką.

Europos Komisija, atstovaudama didžiosioms ES narėms, pasiūlė naują 2014-2020 metų biudžeto planą, kuriame mažosioms valstybėms ir Rytų Europos šalims ir toliau numatoma blogesnė padėtis. Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ūkininkai, kurie dvigubai ar trigubai daugiau buvo dotuojami praėjusiu ES biudžetiniu laikotarpiu, ir 2014-2020 metais nori gauti gerokai didesnes tiesiogines išmokas bei kitą ES fondų paramą, nei skiriama Baltijos valstybių analogiškoms sritims. Ironiška, kad skatinamas kuo didesnis atvirumas ir konkurencingumas, bet kai kurių šalių pramonei bei žemės ūkiui suteikiamos ne vienodos sąlygos. Negalėdamas konkuruoti lietuviškas verslas bankrutuos, bus prarasta darbo vietų. Mūsų piliečiai, nerasdami gerai mokamo ir perspektyvaus darbo tėvynėje, bus priversti pasinaudoti "darbo jėgos mobilumu" ir plušėti svetimose šalyse kaip pigesnė darbo jėga. Kitaip sakant, Lietuvos gyventojai, užuot dirbę ir gyvenę savo krašte, turės vykti į Hamburgo laivų statyklas ar Ispanijos daržovių ūkius.

Dėl neatsakingos demografinės politikos jau migruoja ne atskiri individai, ne šeimos, o ištisos giminės ar net tautos. Išvykusieji apsigyvena vieni šalia kitų miestuose ar gyvenvietėse, nuolat bendrauja tik su savo aplinkos žmonėmis, nekuria ryšių su priimančios valstybės piliečiais. Paskui piktos minios jaunuolių išeina į gatves ieškoti kaltų dėl nesusikalbėjimo, komunikacijos stokos ir socialinės atskirties. Tokių nesantaikos židinių gesinimo ir socialinės atskirties mažinimo išlaidos ne ką menkesnės, negu imigrantų duodama ekonominė nauda. Sėslumas, šeima, vaikai, kultūrinis saugumas daro  gyvenimą prasmingą, sukuria tai, dėl ko žmogus ir gyvena.

Pamąstykime apie šią problemą iš kitos perspektyvos. Šiandien ES siekia daugiau kontaktų ir ekonominių santykių liberalizavimo su tokiomis valstybėmis kaip Kinija, Indija, Rusija. Tačiau toms šalims negalioja griežti ES aplinkosaugos, kokybės ir saugumo reikalavimai. Joms negalioja net kai kurie tarptautiniai susitarimai. Konkurencija su tų šalių produkcija tampa nelygiaverte kova, ir ją pralaimi ES verslininkai. Gal greitai bus taip, kad ES piliečiams teks vykti į Kinijos gamyklas ieškoti pelningo ir perspektyvaus darbo?

Reikalingas tam tikras ES pramonės protekcionizmas kitų pasaulio valstybių požiūriu. Turime apginti savo rinką, duoti darbo ir duonos Bendrijos piliečiams, gyventi dėl savo žmonių.

Šiuo metu ES projektas išgyvena itin nepalankų laikotarpį, o Graikijos pavyzdys simbolizuoja dabartinės ekonomikos ydas. Sunkūs laikai reikalauja griežtų priemonių, tiksliai apskaičiuoto naudos ir išlaidų santykio. Lietuvos politikai privalo atidžiai vertinti iš Briuselio ateinančias direktyvas, skaityti ne pro pirštus, o užsidėję kritiškumo ir patriotiškumo akinius. Turime būti 100 proc. įsitikinę, kad siūlomos naujos priemonės duos ekonominės naudos ne tik Prancūzijai ar Ispanijai, bet ir Lietuvai bei Latvijai. Kitu atveju, didindami tarpusavio atvirumą ir konkurencingumą, pralaimėsime konkurencinę kovą su likusiu pasauliu. Nebegalima vadovautis vien ideologija ar anksčiau sugalvotomis gražiomis filosofinėmis idėjomis apie Europą be sienų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"