TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar G.Kirkilas atėjo visiems laikams?

2008 10 13 0:00

"Su tuo "durnium" aš daugiau nežaisiu!" "Su tavim, asile nelaimingas, vienam suole nesėdėsiu!" Atsimenate iš darželio, mokyklos, kiemo laikų? Ką čia prisiminti, viskas dabar taip pat nepriklausomos demokratinės Lietuvos politiniame gyvenime.

"Jis man smeigė peilį į nugarą!", - atrodo, taip sako Vytautas Landsbergis apie Rolandą Paksą. Tą patį tikriausiai sako Rolandas Paksas apie Artūrą Zuoką. Artūras Zuokas - apie Petrą Auštrevičių. Viktoras Uspaskichas - apie Viktorą Muntianą. Nors žaizdos nugaroj apgijo, vyrai į rinkimus eina krauju pasruvusiom akim.

Krauju pasruvę net naujokų akys: Arūnas Valinskas, tik pasirodęs klasės tarpdury, pareiškė: su tais dviem "durniais" - tai tikrai ne. Taigi, kad ir kokie būtų šių rinkimų rezultatai, kad ir ką išrinktų tauta, partijų lyderių ištarta ir įsisąmoninta frazė "Su tuo "durnium" aš nežaisiu!" yra svarbiausia kone visų partijų programinė nuostata ir pagrindinis įsipareigojimas rinkėjams. Ši frazė ir nulems politinį Lietuvos peizažą po 2008-ųjų rinkimų.

"Politikoje nėra amžinų draugų ir amžinų priešų, o tik amžini interesai", - tokia aksioma Lietuvai negalioja. Lietuvos politikoje nėra amžinų draugų ir amžinų priešų, o tik - amžini socialdemokratai. Socialdemokratai - ekskomunistai yra vienintelė partija, kuri ant nieko nepyksta. Ji gali žaisti su visais, nes žaidžia savo žaidimą. Niekas jai nėra įsmeigęs peilio į nugarą, nes ji visada apdairiai atima peilius ir nugaros niekam neatsuka. Ši partija yra mokyta, atsargi ir toli numatanti, ji - Lenino partijos verta įpėdinė.

Tai kaip dabar bus, po šių rinkimų? Kas valdys Lietuvą? Kas, kas - aišku, kad Kirkilas. Nes niekam kitam tikriausiai neužteks balsų vieniems, be konservatorių. O šie, krauju pasruvusiomis akimis (nugaromis), visus kitus galimus rinkimų favoritus apšaukę Rusijos statytiniais, neturės kito pasirinkimo - tik atsiduoti į "ne Rusijos statytinių", t. y. Kirkilo partijos glėbį, ir formuoti daugumą drauge. Drauge? Ar veikiau pagal "ne Rusijos statytinių" dūdelę?

Nieko nėra geriau už žmogų/partiją, kuris neturi kito pasirinkimo, - tik tave. Tada jau tikrai žaidi savo žaidimą - žaidimą pačiu gražiausiu pavadinimu "Ateina partijos ir vėl išnyksta, atėjo Kirkilas visiems laikams".

Iš tikrųjų Lietuva savo pavyzdžiu įrodė, kad po kiekvienos revoliucijos ateina restauracijos periodas. Pakilę į dainuojančiąją revoliuciją, mes labai greitai nutilome, nuleidome galvas, susigūžėme ir grįžome atgal. Mes atkūrėme komunistinės nomenklatūros pozicijas. Mes restauravome LTSR. Žiaurus paradoksas, bet juk pagrindinė G.Kirkilo profesija - restauratorius. O žiauriausias dabartinės Lietuvos istorijos paradoksas bus tai, kad legendinis SSRS griovėjas, atkaklus antikomunistas Vytautas Landsbergis po dvidešimties nepriklausomybės metų dar labiau sustiprins ekskomunistų pozicijas Lietuvos valdžioje ir gerokai pratęs jų valdymo laiką.

Taigi, dėl valdžios viskas aišku, klausimų nėra. Valdo Restauratorius. Klausimas tik vienas: su pertrauka ar be? Variantai du. Pirmas - G.Kirkilas premjeru lieka ir po rinkimų, sudaręs koaliciją su visais, kurie tik nori, - protingais, "durniais" ir "pusdurniais". Variantas geras tuo, kad būti valdžioje - gerai, blogas, nes žiemą ir pavasarį bus krizė, ir būdamas valdžioje niekam kitam kaltės dėl jos nesuversi. Nors kodėl ne? Antras variantas: G.Kirkilas - premjeras "su atidėjimu", nuo 2009-ųjų liepos, po prezidento rinkimų. T. y. "durniai" valdžioje dabar, po rinkimų, o naujas prezidentas po pusmečio suformuos naują vyriausybę. Variantas geras, nes bus kam suversti kaltę dėl žiemos ir pavasario krizės, blogas, nes reikia laukti, be to, gali nebesukontroliuoti naujo prezidento... Nors, kita vertus, negi taip jau ir nesukontroliuosi? Kaip šitą, taip ir kitą, ar ne?..

Kol mes, restauruotosios LTSR piliečiai, nuleidę galvas, laukiame rinkimų rezultatų, jų antrojo turo, naujo Seimo, naujos vyriausybės, pamąstykime - ko iš tikrųjų turėtume laukti? Kada pakelsime galvas?

Sakau, gal kur nors skaitėte ar girdėjote teiginį: "Po restauracijos ateina revoliucija?" Gal matėte žmogų, panašų į V.Landsbergį, koks jis buvo anuomet? O gal girdėjote kur nors dainuojant "Ant kalno mūrai"? Ne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"