TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar gali Seimas ignoruoti Konstituciją?

2015 06 30 6:00

Baigiantis šiai sesijai tapo akivaizdu, kad Seimas neturi jokių varžtų norėdamas priimti antikonstitucines įstatymų pataisas. Už Konstitucijos pažeidimą aukščiausio rango politikų turėtų laukti apkalta, bet jeigu paaiškėja, kad priimtas įstatymas kertasi su Konstitucija, Seimo nariai gali aiškinti taip negalvoję.

Pagal demokratinių valstybių teisę bet kuris parlamento priimamas įstatymas, pataisos turi neprieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui. O Vyriausybės sprendimai turi nesikirsti su įstatymais ir Konstitucija. Valstybėje privalo būti gerai veikiantis mechanizmas, įspėjantis politikus apie galimą neteisinį veiksmą.

Lietuvoje to nėra. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, t. y. profesionalūs teisininkai, gali teikti rekomendacijas, siūlymus dėl parlamento narių teikiamų įstatymų projektų, bet ne jų įvertinimą pagal atitiktį Konstitucijai. Kitaip vargu ar Seimo teisininkai tylėtų matydami stumiamą kokią nors antikonstitucinę įstatymo pataisą. Ypač jeigu jų kolegos už parlamento sienų, konstitucinės teisės specialistai, aiškiai sako, kad Seimo nariai nori priimti teisės aktą, kuris kertasi su pagrindiniu įstatymu.

Seimui svarbiausia, kad įstatymo projektas ar jo pataisa gautų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei kitų komitetų (pagal svarstomą klausimą) pritarimą. O juose lemia ne tiek teisė, kiek politikų požiūris į vieno ar kito įstatymo svarbą jų politikai. Įstatymo projektai turi gauti išvadą, kad jie neprieštarauja europinei teisei, bet nors ir kaip būtų keista, ekspertų išvados, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai, nereikia.

Tai sprendžia patys Seimo nariai. O tada gali atrodyti, ypač tiems, kurie stumia įstatymo projektą, kad jų teikiamas siūlymas su Konstitucija nesikerta. Juk dažnai jie būna daug pastangų pridėję, kad savo siūlymu apeitų Konstitucijos normas. Ir net jei dalis Seimo narių aiškins, kad įstatymo projektas yra antikonstitucinis, niekas nesikeis.

Stumiantieji tokį projektą aiškins, kad jis yra reikalingas Lietuvos žmonėms, geriems santykiams su kitomis šalimis, o anie tik tuščiai politikuoja, nors gal viskas bus kitaip. Politikuos įstatymą stumiantys Seimo daugumos atstovai ar skirtingų partijų nariai, susibūrę norimam įstatymui prastumti Seime, o prieštaraus ginantieji Konstituciją.

Tik politinių jėgų santykis ar palankumas tokiam galbūt antikonstituciniam įstatymo projektui lemia, kada klausimas gali patekti į Seimo darbotvarkę, kada gali būti svarstomas. Net priėmimo metu nėra įdomi konstitucinės teisės ekspertų nuomonė.

Tikriausiai ne vienam žmogui, matančiam tokį iškreiptą procesą mūsų valstybės Seime, kyla klausimas, kam parlamento nariams reikia priimti antikonstitucinį sprendimą, kuris vėliau vis tiek bus atšauktas. Tiesa, jį dar gali bandyti stabdyti prezidentė, bet irgi remdamasi tik prezidentūros nuomone, ar įstatymas nesikerta su Konstitucija.

Nors įstatymų kalvėje esama trūkumų, vis dėlto palikta ir galimybė įstatymą apskųsti, priversti patikrinti, ar jis neprieštarauja Konstitucijai. Tie, kurie mano, kad buvo žengtas žingsnis, kuris kertasi su Konstitucija, jau Seimo salėje gali pareikšti, jog kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT). Jo išvada dėl įstatymo atitikties pagrindiniam įstatymui jau bus galutinė.

Tačiau iki to meto, kai KT tars savo žodį, priimtas antikonstitucinis įstatymas vis tiek galios. Visada dėl kokio nors įstatymo priėmimo esama vienų ar kitų grupių intereso, kurį Seimo politikai stengiasi išreikšti. Dėl to ir žengiami panašūs žingsniai. Pagal Lietuvoje egzistuojančią praktiką yra palikta ne tik landa priimti antikonstitucinius įstatymus, bet ir laikotarpis, per kurį suinteresuotieji galėtų jais pasinaudoti. Net jeigu KT apsispręs svarstyti klausimą vos ne kitą dieną, vis tiek praeis laiko, kol priims sprendimą dėl jo.

Kas atsitiks, jeigu KT paskelbs, kad priimtas įstatymas ar jo pataisa kertasi su Konstitucija? Įstatymo projekto autoriai, atsisukę į tuos Lietuvos piliečius, kuriuos jie norės matyti savo rinkėjais, galės tvirtinti, kad padarė viską, kas įmanoma, bet KT teismas ir opozicija, kurie į viską žiūri tik formaliai ir neleidžia daryti gerų darbų, nesupranta valstybės interesų.

Be to, pabrėš, jog dalis Lietuvos piliečių kurį laiką galiojusio antikonstitucinio įstatymo nuostatomis pasinaudojo, todėl reikia ką nors daryti, priimti dar kokį nors teisės aktą, kad ir kiti galėtų atsidurti lygiavertėje pozicijoje su tais, kurie spėjo pasinaudoti antikonstituciniu įstatymu.

Ir vėl Seime įsisuktų politinis populizmas bandant apeiti Konstituciją. Visa tai, matyt, vyktų iki pat rinkimų. Iki ateinančių rinkimų liko tik pusantrų metų. Neatsitiktinai antikonstitucinės pastangos dažniausiai pasireiškia, kai iki rinkimų lieka nedaug laiko, o įvairios Seimo narių grupės ieško būdų įsiteikti rinkėjams.

Tik štai klausimas: ar kas nors pagaliau užsiims tuo, kad mūsų valstybės institucijos negalėtų svarstyti, juo labiau priimti antikonstitucinių aktų. O gal visiems gerai taip, kaip yra, jeigu politiką laikome teatru, kuriame dekoracija gali būti ir Konstitucija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"