TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar galima racionaliai kalbėti apie biudžetą?

2009 11 16 0:00

Svarstant biudžetą reikia atsakyti į tris esminius klausimus. Pirma, koks yra optimalus biudžeto deficito dydis? Antra, kaip jis bus įgyvendinamas - karpant išlaidas, keičiant mokesčių politiką, skatinant ūkio augimą, ir kokiomis proporcijomis? Trečia, kokios bus biudžeto įgyvendinimo ar neįgyvendinimo pasekmės?

Vyriausybės atsakymai į šiuos klausimus gana aiškūs. Ji siekia išlaikyti ne didesnį kaip 9,5 proc. biudžeto deficitą. Pagrindinė priemonė bus išlaidų mažinimas, iš dalies dėl to, kad valdančioji koalicija negali susitarti dėl mokesčių didinimo, o prezidentė gali vetuoti naujus mokesčius. Didesnis negu numatytas biudžeto deficitas didintų tarptautinių finansų institucijų nepasitikėjimą Lietuva, verstų brangiau skolintis finansų rinkose, o didėjanti skola reiškia, kad vis daugiau valdžios pajamų reikia skirti skoloms apmokėti. Būtų rizikinga radikaliau mažinti biudžetą, nes racionalaus išlaidų karpymo ribos jau beveik pasiektos, o padidėjus nedarbui mažėtų vartojimas bei pajamos į biudžetą, didėtų socialinės išmokos.

Ne visi Vyriausybės aiškinimai mane įtikina, ypač teiginys, kad progresinių pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių įvedimas neturėtų rimtesnio poveikio. Vyriausybė turėtų konkrečiai nurodyti, kiek mokesčių būtų surenkama, jeigu, tarkime, asmens, kurio pajamos yra nuo 5 iki 10 tūkst. litų, būtų apmokestinamos 28 proc. tarifu, o 35 proc. tarifas būtų taikomas gaunantiesiems didesnes kaip 10 tūkst. litų pajamas. Kokį pajamų mokesčio nuošimtį sumoka skirtingai uždirbantys gyventojai? Pavyzdžiui, 2007 metais JAV tie 10 proc., kurie daugiausia uždirbo, mokėjo 71 proc. visų pajamų mokesčių, o uždirbantieji mažiau nei vidurkį, taigi pusė visų mokesčių mokėtojų, mokėjo tik 3 procentus.

Kol kas prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmuo jos nepuošia. Prezidentė sako, kad reikia dar labiau mažinti deficitą. Tačiau praeitą pirmadienį ji pareiškė, kad vetuos kitų metų "Sodros" biudžeto projektą, jei bus didinami mokesčiai, bloginama neįgaliųjų padėtis, o motinystės išmokos karpomos nuo 2010-ųjų sausio, o ne pusmečiu vėliau. Šalies vadovės taip pat netenkintų senatvės pensijų mažinimas, nenumatant kompensavimo tvarkos. Nei pati prezidentė, nei jos patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Giedrius Miliauskas nenurodė, kaip būtų galima mažinti biudžeto deficitą, jei bus vetuojami mėginimai mažinti išlaidas ir didinti mokesčius. G.Miliausko trafaretinis siūlymas ieškoti papildomų taupymo galimybių valstybės biudžete kelia įtarimą, kad prezidentūra ne tik neturi konkrečių siūlymų, bet net nepradėjo rimtai svarstyti biudžeto sudarymo alternatyvų.

Nors Vyriausybė, o ne prezidentė, rengia ir vykdo valstybės biudžetą, D.Grybauskaitė neturėtų tenkintis vien kritiškomis pastabomis. Ji yra finansų žinovė, turi milžinišką politinį kapitalą bei žmonių pasitikėjimą. Jei prezidentė gali nurodyti, kas jai nepriimtina, ji turi pasakyti, kam ji pritartų. Juoba kad dar būdama kandidatė į prezidentus ji teisingai pažymėjo, kad sunkmečiu Vyriausybė turi skirti visas jėgas strateginiams sprendimams priimti, o ne skubotais sprendimais kaišioti spragas. Laikas jai duoti pavyzdį.

Opozicinės partijos elgiasi, na, kaip opozicinės partijos. Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas priešinasi išmokų mažinimui ir teigia, kad Vyriausybė įžūliai pamindama senatvės bei kitų pensininkų teises drauge galutinai pamina žmonių tikėjimą valstybe ir teise. Pasak "tvarkiečių", Vyriausybė vykdo žmonių skurdinimo politiką, stengiasi supriešinti visuomenę, nežaboja monopolijų. Rūpinimasis skurdžiausiais gyventojais, jei jis nuoširdus, yra sveikintinas pirmas žingsnis, bet jo negana. Reikia atsakyti į jau minėtus tris klausimus, ypač dėl pasekmių, jei atsisakius mažinti išlaidas biudžetas viršytų 10-11 procentų. Ir ar didėjanti valstybės skola nesukurs nepakeliamos naštos mūsų vaikams?

Darbo partija ir frakcija "Viena Lietuva" parengė detalius ūkio pertvarkymo planus. Tai teigiamas žingsnis, nes veikiausiai yra svarstytinų siūlymų, kuriems valdančioji koalicija galėtų pritarti. Bet lieka daug abejonių, labiausiai - dėl populizmo potekstės. Pavyzdžiui, siūloma įvesti naują 48 proc. "verslininko solidarumo mokestį už dividendus". Tai gražiai skamba, bet ar kuri nors bendrovė ryžtųsi jį mokėti? Kai dividendai buvo mažiau apmokestinami negu pajamos, nemažai verslininkų mokėdavo sau mažus atlyginimus, o skirdavo didelius dividendus. Įvedus 48 proc. tarifą dividendams algos kiltų, dividendai nyktų. Abi partijos kol kas net nesistengė tiksliau apskaičiuoti, kaip jų siūlymų įgyvendinimas paveiks biudžetą ir kokias pasekmes sukels.

Praėjusią savaitę Vokietijoje įtakinga vadinamoji Ūkio išminčių taryba (Wirtschaftsweisen) smarkiai kritikavo Angelos Merkel naujosios vyriausybės ketinimus sumažinti pajamų mokesčius. Pasak tarybos, sumažinus mokesčius biudžeto deficitas viršytų 5 proc., valstybės skola siektų 75 proc. bendrojo vidaus produkto, ūkis augtų vangiai, o nedarbas toliau didėtų.

Išminčių tarybos įžvalga reikšminga dviem požiūriais. Pirma, tai primena, kad Lietuvoje nėra autoritetingų ekonomistų organizacijų, kurių nuomonė būtų gerbiama ir į kurią būtų atsižvelgiama. Antra, vokiečių ekonomistai aiškiai atmeta kertinį laisvosios rinkos ideologų mitą, kad mokesčių mažinimas beveik visada sukelia tokį ūkio augimą, kad net padidėja įplaukos į biudžetą. Lietuvoje daugelis viešoje erdvėje kalbančių ekonomistų dar neišsivadavo iš šio vadovėlinio trafareto. Tai iš dalies paaiškina, kodėl Lietuvos ekonomistai neatlieka svaresnio vaidmens ieškant būdų, kaip spręsti šalies ūkio bėdas.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"