TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar galima tapti lietuviu

2015 10 31 6:00

Nesu išimtis. Kaip ir daugelis lietuvių, turiu tą mistinį genomą, kuris verčia į kasdienišką klausimą „kas geresnio?“ automatiškai atsakyti „nieko“. 

Ir tuoj pat pats pagalvoju: „Ką aš čia šneku? Juk viskas gerai!“ Jei spėju, bandau pasitaisyti ir patikinti pašnekovą, kad iš tiesų neturiu kuo skųstis – žmona, vaikai, ačiū Dievui, sveiki ir tokie nuostabūs, kad kasdien turėčiau jaustis, kaip laimėjęs „aukso puodą“. O jei kas gyvenime ir negerai – negi to neįveiksiu?

Dėl tokių optimizmo proveržių kaltinu protėvius, kurie į mūsų gražią šalį prieš 200 metų atkako iš Dono stepių. Akivaizdu, kad mano pavardė ne baltiškos kilmės, ar ne? Dėl to ne kartą gyvenime esu girdėjęs: „Tai tu rusas?“ Ne, ne rusas, ne Lietuvos kazokas, aš – lietuvis. Todėl, kad toks yra mano pasirinkimas – laisvo, laisvos visuomenės nario privilegija.

Už šį pasirinkimą esu be galo dėkingas Lietuvai, priėmusiai mano protėvius, ir patiems protėviams, kurie ne sulietuvėjo ar asimiliavosi, o būtent sąmoningai pasirinko būti lietuviais. Man pasisekė. Tikrai nedažnas atvejis XIX amžiuje, kad Aleksandro Pirmojo kariuomenėje Prancūzijos link žygiuojantys du kazokai atsainiai numotų ranka į puikią ir tais laikais nieko nestebinančią galimybę paplėšikauti, paprievartauti ir kitaip pasilinksminti Vakarų Europoje. Užuot taip „žygiavę“, jie apsistojo Lietuvoje. Matyt, „netikri“ kazokai buvo.

Juk būdami titulinės imperijos tautos atstovai galėjo nesivarginti pritapti ir apsiriboti net ir šiais laikais dar pasitaikančiu „nimoku lituviškai“. Bet ne, jie priėmė katalikų tikėjimą ir tapo lietuviais. Ištikimybę Lietuvai ne kartą įrodė mūšio lauke. Niekada neneigė savo kilmės, to nedarau ir aš. Tačiau būti lietuviu buvo jų ir, galiausiai, mano pasirinkimas.

Todėl be galo keista, kai girdžiu aiškinant apie „tikrą“ ir „netikrą“ kilmę: tas yra „netikras“ lietuvis, o anas visai ne lenkas, o sulenkėjęs gudas ar surusėjęs žemaitis. Kilmė, „kraujo ryšys“ ir panašūs dalykai yra nė kiek ne daugiau nei istorinio nagrinėjimo objektas. Jei žmogus tvirtina, kad jis lenkas, – jis ir yra lenkas. Gali jam 20 kartų įrodinėti, kad jo kilmė kitokia, bet tai nekeičia esmės – jo pasirinkimo.

Jei Lietuvoje pasiliks bent vienas kitas iš tūkstančio čia ketinamų atgabenti pabėgėlių sirų (nors tuo labai abejoju), ilgainiui jie pažins mūsų papročius, gyvenimo būdą, gerbs mūsų įstatymus ir savo vaikus mokys, kad Lietuva yra šalis, suteikusi jiems taikaus gyvenimo galimybę. Gali būti taip, kad šių pabėgėlių vaikaičiai jau vadins save lietuviais. Ir tikrai tokie bus.

Abejoju, ar šiems žmonėms būtų labai svarbu asmens dokumentuose turėti įrašą arabiškais rašmenimis. Kita vertus, nesu nei tokio reikalavimo priešininkas, nei šalininkas. Tikiu, kad kažkam tai svarbu, ir gerbiu to žmogaus įsitikinimus. Tačiau turiu atvirai pasakyti, kad tiesiog nesuprantu, kam dėl to ietys laužomos. Mano pavardė kadaise buvo rašoma kirilica, dabar ją rašau lotyniškomis raidėmis ir nematau jokios bėdos. Juk dėl to ji nepasikeitė.

Šis ir kiti panašūs klausimai yra visiškai neesminiai. Kas svarbu? Lojalumas Tėvynei ir pagarba jai bei jos žmonėms. Turiu Lietuvos pasą ir esu pasirengęs vykdyti visas man už šią privilegiją tenkančias pareigas. Būtent taip elgėsi čia atvykę mano protėviai, taip jie auklėjo vaikus ir taip aš mokau savuosius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"