TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar galime būti naudingi savo valstybei?

2013 12 10 6:00

Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina metas, kai įvertiname, kas buvo padaryta gerai, o kas - galbūt ir ne, įvertiname savo laimėjimus, klaidas, numatome naujus darbus, apsisprendžiame, kokius darbus reikia tęsti.

Man toks metas atėjo šiomis savaitėmis, kai į pabaigą eina 25 metai nuo Sąjūdžio gimimo, lygiai dvigubai daugiau nugyventa asmeninio gyvenimo metų, o Vilniuje įvyko Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, galėjęs atverti vartus į Europą tautoms, kurios, kaip ir mes, o gal net labiau nukentėjo nuo sovietinės priespaudos.

Visi žinome garsų JAV prezidento Johno F.Kennedy posakį: "Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti." Šis posakis efektyvus ir prasmingas yra tik tose šalyse, kuriose žmonės jaučia, kad valdžia tarnauja piliečiams, o nėra tik kokia nors gauja, siekianti prisikimšti kišenes valstybės pinigų ir galvojanti tik apie savo asmeninę ir artimųjų gerovę. Jeigu valstybėje padorūs politikai, valdininkai yra kaip baltos varnos, o teisėsauga nepajėgi žmonėms duoti atsakymo, kurie iš jų sąžiningi, o kurie - ne, sunku reikalauti, kad kiekvienas žmogus galvotų apie valstybę. Ne tik apie save.

Žmogus gali būti naudingas savo valstybei ir tada, jeigu dirba darbą, kuris jam yra malonus ir prasmingas. Bet tiems, kurie norėtų dirbti politinį darbą be kompromisų su sąžine, tokia galimybė yra užkirsta. Mūsų valstybėje visa valdžia, net ir savivaldoje, yra perduota partijoms. Ne visoms, bet toms, kurios dabar Seime, savivaldybėse. O daugelis tų parlamentinių partijų (beje, tik jos gali laimėti rinkimus, nes valstybė joms skiria milijonus, o kitoms leidžia gauti paramą tik iš fizinių asmenų) yra paskendusios korupcijoje. Eiti į politinį gyvenimą, vadinasi, sutapatinti save su visomis tomis blogybėmis.

O ką daryti žmogui, kuriam visa tai nepriimtina? Tokiam žmogui Lietuvos įstatymai siūlo daryti kompromisą su sąžine įsitraukiant į kurią nors parlamentinę partiją, artimesnę pagal įsitikinimus, o kai kam ir pagal naudą. Arba nedalyvauti politiniame gyvenime, nes būti mažoje neparlamentinėje partijoje yra labiau panašu į visuomeninę veiklą.

Užkirsdama kelią pilietiškai aktyviems žmonėms dalyvauti politiniame gyvenime, Lietuva sukelia problemų ir sau, nes praranda galimybę įlieti pilietiško kraujo į politiką. Be to, siunčia signalą - norite būti pastebėti, kelkite sąmyšį valstybėje.

Pastaruoju metu matau ir priežastis, kodėl valdžia bijo savo piliečių. Kai kurie visuomeniškai aktyvūs žmonės, nepasitikėdami valdžia, nusivilia ir Vakarų link orientuota valstybės kryptimi, todėl yra vis labiau veikiami kitų, svetimų vėjų.

Nepaisant tokios dalies aktyvios visuomenės būsenos ir visuomenininkų veiklos tam tikro devalvavimo, šis kelias man mielesnis nei politiko. Žinoma, kol juo eidamas gali pasiekti tai, kuo tiki. Juk šiandien jau reikia įveikti ir visuomeninio gyvenimo negandas, o trauma visuomenėje yra ne mažesnė žaizda valstybei nei korupcija.

Bet kaip visuomenininkas toliau matau tris prasmingus darbus. Visų pirma, padėti išsiaiškinti Lietuvos žmonėms, kas mūsų valdžioje, ir ne tik dabartinėje, buvo sąžiningas ir padorus, o kas neteisėtai prisikimšo savo kišenes ir už tai turi atsakyti, nesvarbu, kokioje partijoje yra ir kas jį dengia. Negalima tvirtinti, kad valdžioje visi vagys, ir visai nepasitikėti savo valstybe. Todėl visuomeninę antikorupcinę veiklą, pastūmėtą judėjimo "Už teisingumą", reikėtų tęsti sakant, kad jeigu kas nors turi kitų siekių, pavyzdžiui, kovoti su pedofilija, irgi tegul tęsia. Tik nepainiokime to, kaip jau buvo, su sąjūdininkų pradėta antikorupcine veikla.

Antras darbas - tautiškumo, meilės savo valstybei skatinimas, taip pat ir per mūsų švietimo politiką. Tai, mano įsitikinimu, neturi būti tapatinama su euroskeptiškumu ir antivakarietiškumu. Matau negerovių, naujų vertybių, peršamų dabar ir iš Europos, bet neabejoju, kad ten yra daug partnerių, su kuriais visa tai galime stabdyti, gerbdami, žinoma, kitų žmonių teisę gyventi taip, kaip juos gamta sukūrė.

Man tautiškumas - gyvenimas pagal Sąjūdžio vertybes. Gerbiant ir puoselėjant mūsų tautos kultūrą, o tautinėms bendrijoms sakant, kad gerbsime ir teisę į jų kultūros puoselėjimą, jeigu tai netaps tik priedanga įtvirtinti jų dominavimą kurioje nors Lietuvos dalyje, priešpriešinant tai mūsų valstybei, kalbai, istorijai. O šūkis ‚,Už Jūsų ir mūsų laisvę“ aktualus ir šiandien: nuo korupcijos ir valdžios savivalės kenčiame visi.

Trečias darbas - Ukraina. Ši šalis man svarbi ir brangi dar nuo Sąjūdžio metų, kai kartu su Ukrainos judėjimu "Ruch" ieškojome kelio į laisvę. Šiandien Ukraina pakilo ne tik už Europą, bet ir prieš valdančiųjų korupciją. Ir čia gali būti mūsų sąlyčio taškų.

Prieš taikius žmones panaudota brutali jėga. Kai sovietų kareiviai tai darė Lietuvoje, o Ukrainoje, Rusijoje žmonės ėjo į gatves mus gindami, nesakėme, kad tai yra kišimasis į mūsų krašto reikalus. Dabar mes, piliečiai ir valdžia, turėtume palaikyti Ukrainos žmonių valią, jokiu būdu jos neprimesdami tiems, kuriems tai yra nepriimtina.

Ukrainos suartėjimas su Europa būtų naudingas ir mums. Turėtume Europoje didelę tautą, artimą mums pagal pagarbą tradicinėms vertybėms. Ukraina Europoje reikštų ir kitokią Rytų Europą. Su palaužtomis imperinėmis kaimynų ambicijomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"