TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar galime pamokyti kovos su korupcija?

2014 12 09 6:00

Viešėdama Ukrainoje prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva pasirengusi pasiūlyti ekspertų pagalbą kuriant teisėtvarkos reformas. Suprantamas kiekvienos šalies vadovo noras užsienyje pateikti savo kraštą kuo gražiau. Bet ar siekis mokyti teisėtvarkos ir stabdyti korupciją neatrodo keistai, kai tai skamba iš šalies, kuri pagal korupcijos suvokimo indeksą daug metų yra tik tarp vidutiniokų?

Praėjusią savaitę tarptautinė organizacija "Transparency International" paskelbė 2014 metų Korupcijos suvokimo indekso tyrimo visose pasaulio šalyse rezultatus. Lietuvai skaičiai vėl nėra džiuginantys. Nors pastaruosius penkerius metus itin sugriežtėjo retorika apie tuoj pat prasidėsiančią negailestingą kovą su korupcija, realybėje į priekį beveik nepasistūmėta. Šiemet Lietuvai buvo skirti 58 balai iš 100 galimų ir teko 39 vieta 174 šalių sąraše. Tačiau į šį sąrašą yra įtrauktos ir tokios korumpuotos šalys kaip Somalis, Nigerija, Rusija ir t. t.

Pažvelgę į sąrašą valstybių, kurios yra mažiausiai korumpuotos Europos Sąjungoje ir Vakarų bendrijoje, iš pradžių jame Lietuvos net nematome. O, pavyzdžiui, Estija ten yra. Todėl, kad iškart rodomos tik 17 šalių. Nuvedę rodyklę žemiau, matome Lenkiją, Ispaniją ir pagaliau randame Lietuvą. Pačioje dvidešimtuko pabaigoje.

Tad kodėl veržiamės mokyti Ukrainą ar kitas Rytų partnerystės šalis kovos su korupcija? Nejaugi tik dėl to, kad mūsų šalies ekspertai moka rusų kalbą ar žino sovietinės teisės sistemos palikimą?

Žinoma, galima pasidžiaugti, kad aplenkėme, pavyzdžiui, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją, bet tai - nedidelė paguoda. Šis sąrašas yra atviras. Jį mato ir žmonės. Jie jau dabar su šypsena sutiko žodžius apie mokytojus, kuriems patiems dar reikia mokytis.

Iki šiol Ukrainoje daugelį sprendimų lemia oligarchai ir kiti įtakingi, turtingi asmenys. Ir jų niekas negali pažaboti. Bet ar gali Lietuva pamokyti, kaip pažaboti oligarchus, kai turėdama vos saujelę tokių, kurie savo turtų lygiu Ukrainoje net oligarchais nebūtų vadinami, niekaip negali teisme baigti vienos bylos dėl oligarchų įtakos politikai? O kiek bylų nepradėta?

"Prichvatizacija" mūsų šalyje buvo įvykdyta sklandžiai, o priėmę įstatymus, leidžiančius žemės sklypams Lietuvoje "skraidyti" kur tik įtakingi asmenys nurodė, įgijome unikalios patirties, bet geriau ja su kitais nesidalykime.

Didelė Ukrainos bėda yra ir neatsakingi prokurorų veiksmai nutraukiant bylas ir nepaaiškinant motyvų. Ypač jeigu netyčia į akiratį patenka įtakingi asmenys, kurie sugeba išsisukti. Būna ir nepagrįsto bylų fabrikavimo. Jų baigtis irgi panaši: apkaltintas žmogus randa prokurorą ir užmoka, kad byla būtų nutraukta.

Arba prokurorams, kitiems teisėsaugos pareigūnams, už jų stovintiems politikams, valdininkams užrašo dalį savo turto, parduoda jį pusvelčiui. Pamačius viename Karpatų kurorte gražų vilų kompleksą ir paklausus, kieno jis, žmonės pašnibždomis sakė, kad tai - vietos teisėsaugos pareigūno. Iš algos jis to negalėtų įsigyti.

Neseniai ir Lietuvoje buvo pajudinta byla, kurioje prokurorai ir jų šalininkai yra kaltinami galbūt ėmę kyšį už jos nutraukimą. Ar daug panašių bylų būta mūsų šalyje? Įdomu, kad ir šiuo atveju prokurorei, kuri sulaukė kaltinimų, prokuratūros vadovai leido pasitraukti iš pareigų savo noru. Tai ko galime pamokyti kitus? Nebent to, kaip prokurorams išvengti atsakomybės už vilkinamas, nutrauktas bylas, bet tai Ukrainos teisėsauga ir pati labai gerai sugeba.

Dar viena problema Ukrainoje - bylų vilkinimas teismuose, kol jos sulaukia senaties. Lietuvoje nesugebama baigti Darbo partijos bylos. O kiek bylų jau sulaukė senaties? Yra priimti įstatymai, prailginę senaties terminus, bet vis nesiryžtame pasakyti, kad, pavyzdžiui, dėl neteisėto praturtėjimo, mokesčių nemokėjimo ir valstybės, piliečių apgaudinėjimo negali būti senaties, kaip yra Vakarų pasaulio šalyse.

Kol kas tiek aukščiausia valdžia, tiek teisėsaugos specialistai pro pirštus žiūri, kaip viena po kitos teismuose bliūkšta bylos dėl neteisėto praturtėjimo. Ir visuomenė yra pasyvi, priešingai nei Ukrainoje. Visuomeninė antikorupcinė iniciatyva "Už teisingumą", padedant valdžiai, prieš keletą metų buvo sudaužyta, žmonių akyse paversta Garliavos įvykių priedėliu, nors tai buvo skirtingi dalykai. Viešojoje erdvėje palikta tik tai, kas veikia kaip valdžios kalbų apie kovą su korupcija aiškinimo priemonė.

Pamokyti kitus galime tik to, kaip gražiai europietiškai parašyti kovos su korupcija programą. Bet korupcija, ypač aukšto lygio korupcija, dėl gražiai surašyto teksto neišnyksta. Ar ne geriau atsivertus korupcijos indekso lentelę ir radus ten keturias mažiausiai korumpuotas šalis - Daniją, Suomiją, Švediją ir Norvegiją, paprašyti, kad jos mus pamokytų, ir pripažinti, jog kova su aukšto lygio korupcija Lietuvoje iki šiol tėra muilo burbulas. Prieš verždamiesi mokyti kitus geriau susitvarkykime savo šalyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"