TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar giedosime vieną himną?

2016 07 30 15:02

JAV yra pasaulinė galybė ne tik todėl, kad turi gerą armiją, aukščiausio lygio technologijas ar branduolinį ginklą, bet pirmiausia dėl to, jog ji faktiškai vadovauja gynybinei NATO organizacijai ir turi didelę galią veikti pasaulio ekonomiką. Dabar akivaizdžiai matome, kokia didelė JAV gyventojų dalis pasiruošusi dėl savo gerovės vėl izoliuotis nuo pasaulio įvykių.

Kažin ar jie supranta, kad užimti aukščiausius šalies politinius postus kviečia verslininkus, kurie neišvengiamai į politiką atsineštų ne tik siaurą pelno siekio požiūrį, bet ir verslą lydinčias šiukšles. O juk istorija moko: kad ir kokios būtų galingos valstybės, kai jos nustojo siekio vadovauti ir ginti kitas šalis bei užsiėmė tik savo šalies valdymu – sunyko ir kaip ekonominės, ir kaip politinės galybės. Jos greitai pasijuto pačios reikalingos kitų pagalbos.

Donaldo Trumpo ar buvusio JAV Atstovų Rūmų pirmininko Newto Gingricho kalbos apie Baltijos šalių gynybą mums, baltams, neturėtų būti tokios nelauktos, vis dėlto vienas po kito lyg pagal Rytų nurodymą vykdomi žurnalistų paklausimai labai rimtai verčia suklusti. Tai lyg paskata Kremliui. O juk iš esmės nieko nepasakyta. Tai tik priminimas, kad su panašiais kaip Kryme „savanoriais“, Rytų žvalgais ar jų visais lygiais užverbuotais šnipais greitai ir efektyviai turime susidoroti patys, ir dėl to JAV nepanaudos branduolinio ginklo, bet kalbos, kad Estija – tarsi Sankt Peterburgo priemiestis, o ne NATO narė, kur veikia principas „Visi už vieną, vienas už visus“, jau yra kai kas visiškai naujo.

Nesirūpinkime, Estija su Rytų „savanoriais“ tikrai pati susidoros, ten tam jau pasiruošta tiek, kad ir ginklų iš sandėlių prašyti nereikės. Juos turi namuose visi tie, kurie yra pasiruošę ginti savo šalį. O štai Lietuvoje padėtis visiškai kitokia. Ramiai laukiama, kada Kremlius nelauks. Kas tai – susitarimas ar kai kam iš ten duoti nurodymai? Kur sąlygos šauliams įsigyti liemenes, galimybė susiremontuoti senus džipus, kad iš jų būtų galima šaudyti, o ginklai?

Tas pats pasakytina ir apie mūsų savanorius. Ir čia valstybė nemato lėšų būtinumo, žmonės pasiruošę savomis lėšomis ginti valstybę ir mokytis tai daryti. Kodėl kliudoma? Pagaliau kodėl valstybės lygiu niekas žmonėms nepaaiškina, kad pasipriešinimas Rytų „savanoriams“ yra ir savigyna, ir konstitucinė pareiga – šiandien bijomasi, kad užverbuoti ar iš tokių gavusieji nurodymus nepradėtų kelti baudžiamųjų bylų. Turime greitai, ne per metus, o per mėnesius, pasiekti, kad būtų lyg toje pokario partizanų dainoje, kur du ištrūkę baudėjai samprotauja: „...tokio krašto nemačiau, kur kiekvienas krūmas šauna, kai tik prieina arčiau“. Štai apie ką iš esmės kalba JAV veikėjai: ginkitės, tada ir kiti gins.

Istorija moko ir to, kad NATO yra skirta jos narių gynybai iš išorės. Aštrių tarpusavio nesutarimų buvo ir bus. Prisiminkime Graikijos ir Turkijos konfliktą Kipre. Pagaliau Prancūzija visada buvo akmenukas NATO bate. Ir šiandien ten aiškinama, kad Kremliaus politika jiems pavojaus nekelia, o madam „nieko prieš“ partneriu turėti net ir plėšiką. Taigi tai akivaizdūs nesutarimai, tačiau dėl to NATO sutarties 5-asis straipsnis neišnyksta.

Istorija mus moko ir primena, kad ir Europos Sąjunga visų pirma atsirado, kad vėl nesusipeštų savimylos prancūzai su pragmatikais vokiečiais. Prie šios sutarties tokiais pat tikslais prisidėjo ir mažesnieji Europos peštukai, mat laisvas judėjimas, laisva prekyba, žodžiu, bendra ekonomika, bet kokius vidaus karinius konfliktus padaro labai brangius, taigi to daryti tiesiog neapsimoka, kai sudaromos visos galimybės tartis.

Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje atsirado per 20 naujų valstybių. Dar nėra nė šimto metų, kai jos egzistuoja. Istorijai tai – menkutis laikas. Šios valstybės atsirado todėl, kad būtų išvengta kitų, didesnių nacijų nurodymų, kaip tvarkytis savo žemėje. Juk dėl to praeityje buvo daug sukilimų, pučų ar regioninių karinių konfliktų.

Globalizmas, važiavęs per Europą, visų pirma buvo vienos nacijos noras savo tvarką primesti kitoms. Tai ir šviečiamasis Napoleono globalizmas, didžiojoje Europos dalyje įtvirtinęs teisės principą, kad įstatymo galybė – jo aiškumas, tai ir bolševikinis Rusijos globalizmas, atvirai pamynęs žmogaus teises vienos klasės naudai, tai ir nacistinės Vokietijos globalizmas, į aukštybes kėlęs rasės grynumo būtinybę, ir t. t.

Šiandien Briuselyje nedidelės elitu save vadinančios grupės žmonių ir jų parankinių klerkų iš esmės slapta projektuojamas europinis globalizmas irgi yra noras nustatyti savo tvarką visoms kitoms.

Prisimenu vokiečių pulkininko karo metų memuarus, kuriuose jis rašo, kaip dar karui neprasidėjus trys draugai – vokietis, anglų lordas ir prancūzų grafas – žingsniavo Londono parko alėja. Anglas lyg niekur nieko padavė ranką parkritusiam valkatai ir mandagiai padrąsinęs nužingsniavo toliau. Prancūzas apsimetė to nepastebėjęs, o jis, vokietis, susimąstė, kad būtų pasielgęs kaip anglas, jeigu būtų matę kiti ir jis už tai būtų pagirtas.

Geografinė šalies padėtis, kita kalba, kiti papročiai suformuoja kitokį žmogų ir kitokią tautą. Argi šių dienų įvykiai Anglijoje ir kitur nerodo, kad Europos tautos dar nepasiruošusios giedoti vieno himno, ir kuo daugiau iš Briuselio sklis raginimų atsisakyti savų himnų, tuo labiau aižės Europa.

Dar ne laikas, dar labai anksti. Vieni plėšikų bijo, kitiems plėšikai prie širdies.

Anglijos žmonės pasakė „ne“ tokiam Briuselio klerkų siūlomam globalizmui. Atrodo, kas čia tokio. Tai tik gairės Anglijos valdantiesiems. O kaip sukruto atsikratyti anglais prancūzai su vokiečiais! Girdi, greičiau lauk net iš Europos Parlamento. Bet jie juk turi savo per tūkstančius metų atsiradusią tvarką, kaip elgtis tokiais atvejais. O kiek klyksmo dėl Lenkijos vadovų vykdomos politikos, kad demokratija šioje šalyje teisėjų nebūtų pakeista „teismokratija“, kitaip sakant, kaip drįsta Lenkija savo valstybėje turėti lenkišką tvarką? Pagaliau ar tikslai, kuriems pasiekti buvo sukurta Europos Sąjunga, reikalauja šią sąjungą paversti viena valstybe? Ne! Kitaip būtų pjaunama pasaulio medžio šaka, ant kurios sėdime.

Anglija, kaip jie patys sako, iš Europos niekur nedings. Greičiausiai susikurs Didžiosios Britanijos ir skandobaltų blokas kartu su Kanada. Tai panašaus mentaliteto kraštai. O Rusijos siekis užvaldyti ir Šiaurės ašigalį tik stiprėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"