TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar įmanoma pakeisti Seimo rinkimų sistemą?

2013 04 12 5:58

Viešojoje erdvėje tarsi ir pripažįstama, jog nemaža dalis mūsų visuomenės nėra patenkinta tuo, kaip renkamas parlamentas. Nepatenkintųjų chore labiausiai girdima, kad gyventojai norėtų rinkti ne partijų sąrašus, o asmenybes.

Tokios dalies mūsų piliečių nuostatos visiškai suprantamos, nes visame demokratiniame pasaulyje vis akivaizdžiau matomas žmonių siekis stiprinti ryšius su savo išrinktais atstovais. Balsuojant už partinius sąrašus tą asmeninį ryšį apčiuopti sunku ar net neįmanoma, nors Lietuvos atveju šią aplinkybę tarsi turėtų kompensuoti reitingavimo galimybė, leidžianti rinkėjams iš sąrašo išsirinkti penkis jiems labiausiai tinkančius kandidatus. Tačiau reikia pripažinti, kad nepatenkintųjų nenuramina ir reitingavimas. Jie jaučiasi bejėgiai prieš partijas, siūlančias savo sąrašus.

Jausmas, kad beveik nieko negali paveikti, matyt, yra svarbiausias veiksnys, skatinantis reikalauti rinkti ne partijų sąrašus, o asmenybes. Šiuolaikinė valstybė vis labiau lemia mūsų asmeninį gyvenimą. Nuo valdžios sprendimų priklauso daugelio mūsų pajamos, ir dažnai jos nustatytos pajamos būna vienintelis žmogaus pragyvenimo šaltinis. Todėl suprantama, jog piliečiai nori kiek įmanoma labiau veikti valdžią. Kaip rodo praktika, biurokratiją sunku paveikti, tad stengiamasi, kad bent parlamentinė valdžia būtų kuo daugiau priklausoma nuo piliečių. Rinkimai yra stipriausias tokio poveikio būdas.

Nusistatymą prieš partijų sąrašus kildinčiau ir iš klausimo, kurį politikos teorija ir praktika sprendžia per visą atstovaujamosios demokratijos istoriją. Kam turėtų atstovauti piliečių išrinkti parlamento nariai - savo apygardos rinkėjams ar visai tautai? Kitaip tariant, ar parlamentaras yra delegatas, turintis vykdyti apygardos rinkėjų valią, ar patikėtinis, pagal savo sąžinę ir supratimą sprendžiantis, kaip jam elgtis? Kaip rodo politinė praktika, parlamento narys labiau yra visos tautos patikėtinis, o ne savo apygardos delegatas. Tai liudija laisvo mandato principas, numatantis, kad parlamentaras yra savarankiškas ir sprendžia laisvai, vadovaudamasis asmenine nuožiūra, išmanymu ir sąžine. Tačiau visa tai nė kiek nesumažina piliečių noro, kad parlamento narys būtų ir jų delegatas, išreiškiantis jų valią ir požiūrį. Lietuvoje šį norą puikiai iliustruoja kalbos apie galimybę atšaukti rinkėjams neįtikusius Seimo narius.

Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymą kitaip rinkti Seimą. Pirmiausia, juo atsižvelgiama į dalies visuomenės nepasitenkinimą dabartine Seimo rinkimų sistema, ir tai yra gerai, nes nepatenkintieji bent jau jausis išgirsti. Antra, Seimo rinkimai perpus atpigtų, nes parlamentas būtų išrinktas per vieną dieną, nereikėtų kito turo. Trečia, neliktų Seimo narių suskirstymo į išrinktus apygardoje ir išrinktus pagal sąrašą. Juk tikrai keista, kad pusė parlamentarų turi savo apygardas ir privalo, nors ir nelabai norėdami, bendrauti su savo rinkėjais, o pusė yra laisvi nuo tokio darbo.

Tai būtų trys teigiami dalykai. Toliau vertinimas tampa sudėtingesnis. Iškyla klausimas, ko iš tikrųjų siekiama siūlymu kitaip rinkti Seimą. Nelabai norisi tikėti, kad siekis atpiginti rinkimus ar suvienodinti Seimo narių statusą yra svarbiausi tikslai. Tiesa, siūlymo autorius pabrėžia, esą piliečiai galės rinkti asmenybes, ir su tuo nesutikti negalima, tačiau asmenybių rinkimas būtų savotiškas.

Visa Lietuvos teritorija būtų padalyta į 10 rinkimų apygardų, atitinkančių dabartines apskritis, tačiau kiekvienoje iš jų būtų išrenkamas skirtingas skaičius tautos atstovų. Tai suprantama, nes apygardos skirtųsi pagal gyventojų skaičių, todėl Vilniaus apygardoje būtų renkami 38, Kauno - 28, Klaipėdos - 16, o mažiausioje - Tauragės apygardoje - tik 5 Seimo nariai. Būtų renkama pagal partijų pateiktus sąrašus, tačiau kiekvienoje apygardoje partijos turėtų pateikti atskirus sąrašus, nes tas pats asmuo galėtų būti renkamas tik vienoje apygardoje. Nepriklausomi kandidatai taip pat galėtų dalyvauti rinkimuose, tik prieš tai jiems reikėtų surinkti tam tikrą skaičių juos remiančių piliečių parašų.

Kaip matome, taip būtų pakeistas jau nusistovėjęs vienmandačių apygardų skaičius, todėl dabartiniai Seimo nariai, laimintys mandatą toje pačioje apygardoje keletą rinkimų iš eilės, tokiai reformai turėtų karštai priešintis. Į krūvą būtų sumestos miestų ir kaimiškosios apygardos, kuriose dabar laimi skirtingų partijų atstovai, nes skiriasi tų apygardų rinkėjų interesai ir supratimas apie tai, ką turėtų daryti valdžia.

Vis dėlto svarbiausias tikslas, mano galva, slypi pačioje balsavimo procedūroje. Juk rinkėjas balsuotų tik už vieną pasirinktą kandidatą. Tad įsivaizduokite kiekvienos apygardos kandidatų sąrašą, kuriame partijos būtų pateikusios dešimtis pavardžių. Vilniaus ir Kauno apygardų sąrašuose kandidatų būtų šimtai. Ir štai iš tokio būrio turėtume išsirinkti vieną vienintelį!

Ko būtų pasiekta tokiu balsavimu? Pirmiausia, į Seimą patektų tik ryškios ir rinkėjams gerai pažįstamos asmenybės, todėl sumažėtų atsitiktinai į politiką pakliuvusių asmenų. Antra, kadangi ryškių ir žinomų politikų turi tik didžiosios partijos, į Seimą patektų mažiau partijų. Taigi galima spėti, kad siūlymui kitaip rinkti Seimą mažesnės partijos priešintųsi. Kitaip tariant, šis Seimo rinkimų būdas būtų palankus tik Lietuvos socialdemokratų partijai ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Tos partijos galėtų pateikti visuomenei žinomų kandidatų sąrašą kiekvienoje apygardoje. Daug sunkiau tai sektųsi padaryti Darbo partijai, nes ši neturi dešimties viktorų uspaskichų, arba Liberalų sąjūdžiui - jis galėtų laimėti tik keliose apygardose. Tad, regis, siūlymas kitaip rinkti Seimą yra pasmerktas likti tik siūlymu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"