TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar išdrįs valdantieji paminti Lietuvos Konstituciją?

2013 10 15 9:00

Tai ne retorinis klausimas, o pastarųjų mėnesių ir šių dienų aktualija, politinės darbotvarkės klausimas. Šios Seimo sesijos darbų programoje įrašytas Vyriausybės teikiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas. 

Tiesa, jis neregistruotas. Žinoma, kad projektą, kaip įprasta, rengė darbo grupė. Jai vadovavo kultūros viceministras Edvardas Trusevičius. Apie įstatymo projektą garsiai kalbėta šiltuoju metų laiku. Būta žinių, kad kultūros ministras Šarūnas Birutis nedrįso jo teikti Vyriausybei. Paskui viskas tilo nutilo, ir tik prasidėjus rudens sesijai buvo patikinta, kad šį projektą svarstys Vyriausybės strateginis komitetas. Regis, teisingumo ministras Juozas Bernatonis per Vyriausybės valandą Seime ištarė šiuos žodžius. Taigi projektas sunkiai ir lėtai klaidžioja kažin kur ten. Matyt, esama abejonių ir baimių. Yra ir mistinio santykių „perkrovimo“ įgeidis. Tik pieno karas šią ambiciją demaskuoja kaip niekingai nerealią. Politikos pragmatika gerokai kitokia.

Praėjusį trečiadienį įvyko svarbių dalykų. Vienas Lietuvos teismas nepatenkino lenkų kilmės asmens pageidavimo leisti jo pavardę rašyti lenkų kalbos ženklais. Teismas netenkino ir jo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šios pseudoproblemos konstitucinio vertinimo. Tuo pat metu Seime vyko įdomaus žanro susitikimas: dviejų komitetų - Žmogaus teisių bei Švietimo, mokslo ir kultūros - nariai, kaip pranešta, susitiko su Europos Tarybos atstovais. Šie pristatė Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją. Regis, to susitikimo tęsinys persikėlė į Kultūros ministeriją, turbūt į viceministro E.Trusevičiaus kabinetą. Taigi kas vyksta? Lietuvos Konstitucija nustato aiškias įnorių ribas ir juos saistančias normas: valstybinė kalba - lietuvių kalba. Nepatogi norma, todėl paradoksalu, kad ieškoma būdų, kaip legitimuoti antikonstitucinius sumanymus.

Parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas laikomas paslaptyje, kaskart išryškėja vis naujų jo aspektų. Nors projekto antikonstitucinis tonas slopsta, vis dar neatsisakoma dvikalbystės nuostatos tose teritorijose, kuriose ne mažiau kaip ketvirtadalis gyventojų priklauso tautinei mažumai, - užrašus, vietovardžius, rinkimų agitaciją, komunikavimą valstybės ir savivaldybių institucijose, visą viešųjų paslaugų informaciją siūloma įteisinti ir tautinės mažumos kalba. Nežinia, kas dar gali būti parašyta šiame projekte ir ko galime sulaukti Seime.

Švietimo srityje tašką padėjo Vyriausiasis administracinis teismas. Jis konstatavo, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino palengvinimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas prieš porą metų patvirtino, kad asmenvardžių rašyba asmens dokumentuose yra nacionalinės teisės dalykas, o atsisakymas rašyti diakritinius ženklus, kurie vartojami Lenkijoje, bet ne Lietuvoje, nepažeidžia ES garantuojamų teisių. Beje, tas pats teismas atkreipė dėmesį į asmens teisių ir valstybinės kalbos bei tradicijų apsaugos pusiausvyrą. Mūsų Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog asmens dokumentas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį ryšį, vienareikšmiškai įtvirtino: vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. KT taip pat paaiškino, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė - ji saugo Tautos identitetą, integruoja pilietinę Tautą, užtikrina Tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių institucijų funkcionavimą bei piliečių lygiateisiškumą. Kalba turi būti saugojama, jos turi būti mokomasi ir išmokstama.

Regis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija griebiasi dar vieno šiaudo - Europos regioninių kalbų chartijos, kuri, kaip atrodo šio susivienijimo politikams, atvertų duris jų užmačioms. Lietuvos Konstitucijos 7-asis straipsnis skelbia, kad „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“. Ta chartija iš esmės pažeidžia lietuvių kalbos konstitucinį statusą. Taigi viskas aišku, bet lieka klausimas: ar valdantiesiems vis dar neaišku? Kas atsitiktų, jei Vyriausybė pateiktų Seimui Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo projektą?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"