TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar išgirsime popiežiaus Pranciškaus raginimą priglausti pabėgėlius?

2015 09 07 18:47

Praėjusį sekmadienį popiežius Pranciškus, neretai vadinamas vargšų popiežiumi, šv Petro aikštėje Romoje kreipėsi į viso pasaulio tikinčiuosius, kviesdamas  apsaugoti pabėgėlius nuo karo, bado ir persekiojimų. Popiežius paragino kiekvieną katalikų bendruomenę, kiekvieną dvasinę bendriją ir kiekvieną vienuolyną nedelsiant priimti bent po vieną pabėgėlių šeimą. 

Anot Vokietijos TV ARD, jis įpariegojo katalikų vyskupus pasirūpinti, kad šis raginimas būtų išgirstas. Popiežius sakė, jog neužtenka vien tik melstis už pabėgėlius, linkint jiems kantrybės ir drąsos, bet privalu jiems padėti.

Popiežius Pranciškus taip pat pranešė tikintiesiems, jog Vatikane, kuriame yra dvi parapijos, kiekviena iš jų priims pabėgėlių šeimą, taip parodydama pavyzdį kitoms katalikų parapijoms Europoje. Pati mažiausia pasaulio valstybė Vatikanas užima vos 44 ha plotą. Joje telpa popiežiaus rezidencija, šv. Petro bazilika, Vatikano biblioteka, 23 ha ploto Vatikano sodai ir keletas šeimų. Netrukus popiežiaus paliepimu čia apsigyvens ir dvi karo pabėgėlių šeimos.

Didžiausiose ES šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje yra apie 50 tūkstančių katalikiškų parapijų. Lietuvoje – daugiau kaip septyni šimtai. Tarptautinės Migracijos komisijos duomenimis šiemet į Europą atvyko apie 364 tūkstančiai pabėgėlių. Visoms katalikiškoms Europos šalių bendruomenėms geranoriškai įsiklausius į popiežiaus Pranciškaus raginimą ir priėmus bent po vieną šeimą (tarkim, pavyzdžiui 4-5 asmenų), dabartinių pabėgėlių problema būtų nesunkiai išsispręsta. Kaip tai daro Vokietija, kurioje katalikai sudaro apie 40 proc. gyventojų, kiti - protestantai bei netikintys. Arba Sandinavijos šalys, kuriose valstybių vadovai rodo pavyzdį, antai Suomijos premjeras, užleisdamas savo namą, kuriame retsykiais apsilanko.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas jau pareiškė, kad Lietuvos bažnyčia yra pasirengusi priimti daugiau karo pabėgėlių krikščionių iš Irako. Ar taip darys visos Lietuvos parapijos, kol kas sunku pasakyti.

Grįžtant prie Vokietijos, tai ne tikkanclerė Angela Merkel išreiškė ryžtingą poziciją dėl pabėgėlių priėmimo bei abi valdančios krikščionių demokratų ir socialdemokratų partijos, bet ir pagrindinė vokiečių žiniasklaida, žymiausi vokiečių aktoriai, rašytojai (tarp jų ir Nobelio premijos laureatė Herta Muller), futbolo bei roko žvaigždės (pvz., Bohlenas ), stambiausių vokiečių firmų "Daimler Benz" ir "Volkswagen" vadovai. Kitaip sakant, didžioji vokiečių politinio, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto elito dalis pareiškė solidarumą tiek su pabėgėliais, tiek su kanclerės A. Merkel pozicija.

Žinoma, ir Vokietijoje yra nepatenkintųjų, yra dešiniųjų radikalų, padeginėjančių pabėgėlių stovyklas. Tačiau jie neturi didesnės dalies visuomenės palaikymo ir gauna ryžtingą tiek jėgos struktūrų, tiek žiniasklaidos atkirtį. Įdomu tai, kad didžiausias nepasitenkinimas dėl pabėgėlių kyla rytinėse vokiečių žemėse. Kaip, beje ir rytų Europoje, įskaitant Lietuvą. Ten kur pusę amžiaus buvo “statomas komunizmas” ir buvo gražiai bei garsiai kalbama apie tarptautinį solidarumą. Kur nedaug liko tikros krikščioniškos meilės silpnesniam ir nuskriaustam bei įsigalėjo baimė prieš tuos, kurių nepažįstame, kurių kita odos spalva ar tikėjimas.

Kaip praneša populiarus portalas “Bild”, Vokietijos kanclerė A. Merkel ir vicekancleris Sigmaras Gabrielis paragino vokiečių tautą sutelkti visas jėgas pabėgėlių problemai išspręsti. Jie pareiškė, kad kitais metais teks skirti apie 10 milijardų eurų pagalbai pabėgėliams, ženkliai padidinti policijos ir savanoriškos tarnybos pajėgas ir kartu su kitomis ES šalimis spręsti pagrindinę Bendrijos socialinę ir ekonominę problemą – pabėgėlių klausimą.

Lietuva dėl savo geografinės padėties nepatiria ir nepatirs didelių pabėgėlių srautų, kaip Graikija, Italija ar Vengrija. Tačiau, anot patarlės, baimės akys didelės. Visuomenė yra gąsdinama neatsakingų komentatorių, skleidžiančių kai kada tiesiog rasistines pažiūras. Tai nedaro garbės Lietuvos žiniasklaidai. Iš tikrųjų, gausesni pabėgėlių būriai Lietuvoje galėtų atsirasti tik pradėjus braškėti Gudijai, kylant ten neramumams, pilietiniam karui ar revoliucijai. Kol kas dėl to galime būti ramūs. Pabėgėlių iš Ukrainos taip pat nedaug. Ukrainiečiai mieliau renkasi Lenkiją ir kitas kaimynes ES šalis bei tą pačią Vokietiją.

Dalį pabėgėlių iš kariaujančios Afrikos mums teks priimti. Jie jau yra Europoje, yra Europos Sąjungos šalyse. Apie tai prakalbo ir Lietuvos prezidentė, ir užsienio reikalų ministras, kurie iš pradžių buvo pasidavę ksenofobinėms nuotaikoms ir, matyt, galvojo kad pavyks kaip nors išsisukti nuo bendrų Europos Sąjungos rūpesčių. Galbūt nelabai įsivaizdavo, kas iš tikrųjų dedasi pietų ir vakarų Europoje bei kokie milžiniški srautai pabėgėlių pakilo iš šiaurės Afrikos ir Azijos, nors tai nebuvo jokia naujiena. Arba gavo pamokymus iš Briuselio, kaip derėtų elgtis. Juos jau išsakė Lietuvai ir garsus Švedijos politikas Karlas Bildtas.

Šiandien vien tik Turkijoje, kurioje gyvena dešimčia milijonų gyventojų mažiau nei Vokietijoje, yra apie du milijonai karo pabėgėlių. Visoje Europos Sąjungoje gyvena apie 450 milijonų žmonių ir europiečiai tikrai yra pajėgūs išspręsti pabėgėlių problemą. Tai tik laiko klausimas. Nesmagu ir net gėda, kad mūsų valstybės vadovai ir dalis žiniasklaidos laiku neparodė solidarumo toms ES šalims, kurioms tenka didžiausias krūvis padedant pabėgėliams. Tačiau dar yra laiko pasitaisyti ir priimti humaniškus, demokratinei bei solidariai ES valstybei derančius sprendimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"