TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar išmoksime krizės pamokas (I)

2010 06 16 0:00

Mus gąsdina daug ir nuolatos. Vieni, kad krizė baigėsi, kiti, kad tik įsibėgėja.

Susiorientuoti realiai, o ne buriant iš kavos tirščių, ką kartais mėgsta visos - ir buvusios, ir esamos - valdžios, nelengva. Atrodo, po naktinės mokesčių revoliucijos premjeras Andrius Kubilius suprato klaidas - paskelbė, kad krizė baigėsi ir daugiau tokių košmarų nebedarys. Bet... norėjom kaip geriau, o išėjo kaip visada. Krizės pabaigos Lietuvoje niekas nejaučia. Nejaučia nei 330 tūkst. bedarbių (čia tik užsiregistravusių), nei daugiau kaip 800 tūkst. pensininkų, nei 600 tūkst. priverstinai emigravusiųjų. Nejaučia nei legaliai dirbantys verslininkai, nei neangažuoti (politiškai) ekspertai. Deja, premjerui prieštarauja ir tarptautiniai ekspertai. Jie gąsdina ne tik Graikija, Portugalija, Ispanija, Airija, Italija, bet ir visos euro zonos antra krizės banga. Negi taip nieko mes ir neišmokome, ypač mūsų valdžia. Apie pastarosios, kaip ir iki jos buvusios, savikritiką galima tik pasvajoti; nieko nepasimokė. Ko vertos vien tik kalbos apie naujus mokesčius arba pensijų mažinimą.

Taip pat nieko nepadaryta dėl bankų ir kitų finansinių institucijų kontrolės. Kaip buvo, taip ir liko. Juk būtent jie kalti dėl šios krizės. Jie ir turi atsakyti. Čia privalo galioti principas: kas teršia, tas ir moka. Tik ne Lietuvoje, kur bankų ekspertai tylėjo arba gyrė nesaikingą skolinimąsi (prieš keletą metų), nes nuo didesnių išdalytų paskolų jie gaudavo didesnes premijas. Kas prisiims atsakomybę, kad be jokios kontrolės į Lietuvą spekuliaciniais tikslais buvo įpumpuota apie 110 mlrd. litų paskolų, kurios neišvengiamai ir sukėlė dabartinę krizę. Bet juk iš to bankai pasipelnė. Kodėl Vyriausybė ir Lietuvos bankas viešai nepaskelbia duomenų apie visų komercinių bankų praėjusių septynerių metų pajamas, pelnus, algas ir premijas? Kodėl, galima suprasti tik iš vieno pavyzdžio, pakliuvusio viešumon, - SNORO banko vadovo atlyginimas per 2008 metus buvo gana įspūdingas - 1,75 mln. litų.

Viešumas būtinas, nes bankai ir kitos finansinės įmonės disponuoja toli gražu ne vien savininkų turtu, o ir didžiuliais indėliais, vadinasi, rizikuoja visų mūsų pinigais. Be to, bankai esant didelei masei virtualių pinigų praktiškai užsiima pinigų emisija. Galų gale juk tai valstybės licencijuojama veikla, todėl valstybė turi labai griežtai ir smulkmeniškai ją kontroliuoti ir prižiūrėti. Viešumas - viena efektyvesnių prevencinių priemonių prieš tyliai daromas aferas. Kad tai nešvarūs veiksmai, jau pripažino ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai; jie pareiškė, kad jei ne tokie didžiuliai ir lengvai išdalyti kreditai, tokio baisaus skurdo dabar Lietuvoje nebūtų. Kodėl iki šiol šioje srityje nieko nepadaryta? Atsakymas vienas - bankininkai turi neteisėtą įtaką mūsų Vyriausybei ir Lietuvos bankui. Kiek žinoma, nieko net nesiruošiama daryti. Manau, kad bankininkai čia pakankamai uždirbo, be to, dar gaus už perimtą iš įmonių ir žmonių turtą, o mus paliks prie sudužusios geldos. Čia būtina taikyti kuo skubesnes ir griežtesnes priemones. Taip pat įkurti valstybinį komercinį banką, kuriame pirmiausia būtų koncentruojami valstybės iždo pinigai. Tegu neišsisukinėja Vyriausybė, kad tam nėra lėšų. Tokį banką galima steigti naudojantis esamo ir vis subankrotinti norimo Lietuvos pašto baze. Užpyks skandinaviški bankai? O mes jau seniai turėjome užpykti, kad mus sėkmingai atvedė prie bankroto.

Manau, kad didžiulė krizės pamoka, be to, mūsų tikrai neišmokta, - tai privačios nuosavybės suabsoliutinimas. Gyvenimas mus moko, kad privačios įmonės veikia efektyviausiai, kai pats savininkas dalyvauja jų veikloje. Tai labai pasiteisina smulkiose ir vidutinėse įmonėse. Stambias įmones, kur yra daug labai smulkių akcininkų, praktiškai valdo samdyti vadovai, jose ne tiek svarbu, kas savininkas. Švedai įrodė, kad stambios valstybinės įmonės dirba net efektyviau nei privačios. Manau, jog mūsų valdžia, kad ir kokios orientacijos ji būtų, atsižvelgdama į daugumos žmonių interesus, pirmiausia valstybinėmis privalo paversti visas monopolines įmones, o ypač - energetikos. Turiu omenyje elektros energetiką, dujų, centralizuotą šilumos ūkį, vandentiekio ir vandenvalos bei kitų komunalinių paslaugų tiekimo įmones. Jos pagal savo veiklos specifiką iš esmės yra visuomeninių poreikių tenkintojos, nes reikalingos tiek verslui, tiek gyventojams.

Veiksminga priemonė kovojant su monopolininkais būtų antimonopolinių mokesčių įvedimas bei griežtas tarpininkų uždraudimas. Sukurta konkurencinga elektros birža. Tačiau ten konkuruoja ne realūs elektros gamintojai, o per dvidešimt tarpininkų, kurie nieko neturi, bet tiesiog sukelia elektros kainas, sukuria rinkos ir konkurencijos imitaciją. Tad už ką mes, vartotojai, turime jiems mokėti? Ar ne dėl "Dujotekanos" tarpininkavimo mes šiandien už dujas mokame brangiausiai Europos Sąjungoje. Teisybės dėlei, čia turi įtakos ir mūsų atskirų politikų svaidomi neapgalvoti įžeidimai Rusijos atžvilgiu; šito protingesni vokiečiai sau neleidžia. Bet ar mes turime brangiai mokėti už politikų fobijas, kurios dažnai prasilenkia su realybe. Pamokos esmė tai, kad pripažindami privačią iniciatyvą, ją skatindami turime reikalauti iš privatininko veikti atsakingai, įvertinant ir prisiimant atsakomybę už pasekmes.

Valstybė, remdama verslą, visų pirma turi remti tą, kuris kuria darbo vietas, sudaro galimybę žmonėms dirbti ir užsidirbti tiek, kad galėtų oriai gyventi. Tik toks verslas nėra spekuliacinis, tai yra kuriantis realią pridėtinę vertę. Tie, kurie užsiima tik perskirstymu, turi ir daugiau mokesčių mokėti. Be to, valstybė turi pati aktyviai dalyvauti plėtodama krašto ūkį, investuodama į pačias moderniausias šiuolaikinės gamybos sritis ir skatindama tai daryti privatininkus.

Atrodo, kad pamokų neišmoko ir Ūkio ministerijos valdininkai, kurie aukštų technologijų "Fermento" įmonių pardavimą užsieniečiams prilygina investicijoms. Gerbiamieji ponai, baikite melstis užsieniečiams, kurie pasiėmė mūsų geriausias įmones, pusvelčiui superka mūsų protus, o valstybei neduoda jokių garantijų. Arba susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, kuris gyvena viena svajone - kaip galima greičiau viską privatizuoti: ir pelningai dirbančias automobilių kelių priežiūros, ir krovinių vežimo "Lietuvos geležinkeliais" įmones. O tai, kad po to subankrutuos patys geležinkeliai, o kelių priežiūros įmonės vis tiek bus išlaikomos iš biudžeto - jam nei šilta, nei šalta. Atrodo kvailai, bet apie tai kalba ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kuris bando įtikinti, kad privatūs kalėjimai, išlaikomi iš to paties biudžeto, kainuos pigiau. Juk lygiai taip pat vilniečiams aiškino tuometis meras Artūras Zuokas, esą už šilumą mokėsite pigiau, jei ją tvarkys "Rubikonas". Dabar vilniečiai moka dešimteriopai brangiau. Bet niekas skundų nebegirdi. Būtų malonu, kad šie valdžioje užsibuvę neoliberalai pasiskaitytų naujesnę literatūrą, kad ir Naomi Keino "Šoko terapiją", ir suprastų, jog nėra idealios rinkos, kaip negali būti ir idealios socialinės teisybės. Bet nors elementari - privalo būti.

Didžiulis rezervas taupant valstybės lėšas - uždrausti tarpininkauti per valstybinius viešuosius pirkimus. Yra žinių, kad vadinamasis "otkatas" čia sudaro apie 20 proc. sandorio. Kovojant su šešėline ekonomika (o tai didžiuliai biudžeto rezervai) reikia atlikti du svarbius veiksmus:

pareigūnai, kurie realiai sugauna nemokančius mokesčių, mokančius nelegalų darbo užmokestį, duodančius kyšius asmenis ar kontrabandininkus, turi gauti premiją - 10 proc. sumos, pakliuvusios į biudžetą;

antra, už kyšininkavimą, kontrabandą, mokesčių vengimą ir nelegalų atlyginimo mokėjimą, taip pat už nelegalių pinigų panaudojimą politinėje reklamoje įvesti dideles bausmes, be to, iš įmonių atimti veiklos licenciją, o iš politikų - mandatą. Pareigūnus, dangstančius šiuos nusikaltėlius, ar teisėjus, juos išteisinančius, teisti griežčiausiomis bausmėmis.

Tik po tokių reikalingų priemonių pradės rastis solidarumas išgyvenant krizę tarp įvairių gyventojų sluoksnių, bus išnaikinta arba gerokai apmažinta parazituojanti mažuma ir bus suteiktas šansas tiek dirbančiajam, tiek skaidriam verslui pradėti šioje valstybėje civilizuotai dirbti ir gyventi. Be to, dar reikia ryžtis bent 15 proc. sumažinti 60 tūkst. (tikslus skaičius nežinomas) biurokratų armiją, galbūt net žemesnei grandžiai pakeliant atlyginimus. Taip mūsų maža valstybė turėtų nedidelę, gerai mokamą, aukšto profesionalumo ir, svarbiausia, moralią valstybės tarnybą. Sujungti "Sodrą ", Valstybinę mokesčių inspekciją, Ligonių kasas į vieną Iždo instituciją, tai leistų sutaupyti milijonus. Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą sujungti į Finansinių ir korupcinių nusikaltimų tarnybą. Tikslinga šiai institucijai padidinti įgaliojimus sekti nelegalias didžiules sumas, naudojamas politikų savireklamai, juk būtent tai gimdo korupciją ir chaosą valstybėje.

Šios pamokos labai reikalingos, nes vis vien jas turėsime išmokti. Tik labai svarbu, kad nepavėluotume. Įsigalintis chaosas, neprofesionalumas ir amoralumas valstybės veikloje jau tampa pačios valstybės išlikimo problema. Juk valstybė, kurioje vagis geriau gyvena ir prilyginamas "elitui", neturi ateities. Šios esminės pertvarkos labai priklauso nuo mūsų žmonių aktyvios pozicijos ir neabejingumo. Tik ką įsikūręs žmonių sambūris Tautos ateities forumas (www.taf.lt) pasiryžęs sujungti žmonių norą ir intelektą gyventi kuriančioje šalyje su aiškia savo ir savo vaikų perspektyva. Gyventi žmogiškai, oriai čia, savo protėvių žemėje, o ne svetur kam nors tarnauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"