TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar išmoksime krizės pamokas (II)

2010 06 17 0:00

Pasaulinė krizė Europos Sąjungos (ES) ir kitose išsivysčiusiose šalyse paskatino diskusiją dėl tolesnės ūkio raidos ir krizių pasikartojimo dažnio.

Pastarieji keli dešimtmečiai tikrai gan įspūdingo ūkio augimo (kalbu apie išsivysčiusias šalis) ir globalizacijos sparta padarė meškos paslaugą, kai prieš dešimtmetį nebuvo deramai įvertintos nei Pietryčių Azijos krizės, nei Rusijos krizės pamokos.

Mes ir toliau beatodairiškai skatinome parazitinį verslą, nekreipdami dėmesio į gamybą. Kalbame ne apie bet kokią gamybą, o pagrįstą pačiais naujausiais mokslo ir technikos laimėjimais. Gamyba - ne savitikslė, o būtiniausia reikmė, nes tik gaminant sukuriama žmogaus, įmonės ar valstybės pridedamoji vertė. Būtent tai, kas leidžia mums tenkinti savo poreikius. Jeigu nesukuriame pridėtinės vertės, o leidžiame sau įsigyti vartojimo reikmenų, vadinasi, gyvename į skolą. Per pastaruosius dvidešimt metų mūsų visų politikų, kurie valdė valstybę, išmonės užteko tik jos ištekliams pravalgyti ir jos ateičiai praskolinti.

Per šį laikotarpį mes iš privatizavimo į valstybės iždą surinkome per dešimt milijardų. Ne ką mažiau gauta iš ES, o dar valstybės skola, kuri artėja prie 40 mlrd. litų. Jau nekalbant apie verslo ir privačių asmenų skolas. Susimąstykime: ką už tuos didžiulius pinigus sukūrėme, ką pastatėme? Sutinku, yra neaiškios architektūrinės vertės pastatų, prekybos centrų. Nemažai gražesnių, bent iš išorės, už blokinius gyvenamuosius namus. Bet, gerbiamieji, ar daug pastatėme šiuolaikinių, modernių gamybinių įmonių, aukšto techninio lygio mokslinio tyrimo laboratorijų? Tikrai galima ant pirštų suskaičiuoti. Tai kurgi dingo dešimtys milijardų litų?

Tai tikrai įspūdingos sumos. Daug proto nereikia, kad suprastume, jog tik už trečdalį šių lėšų galima buvo pastatyti labai daug. Tada būtume pajutę, jog mūsų pramonė atsigauna ir kraštas išeina iš atsilikėlių. Nesuprantu, apie ką galvojo priimantieji sprendimus, bet kodėl negalima buvo jau prieš 15 metų pradėti projektuoti ir prieš dešimt pradėti statyti naują atominę elektrinę, kad dabar jau turėtume, jei nusprendėme ją turėti. Kodėl nieko nepadaryta panaudojant didžiulius energetikos resursus - po puse Lietuvos esančius geoterminius vandenis, ką jau kalbėti apie vėjo energetiką. Maža to, kodėl iki dabar neturime energetinių jungčių su Vakarais? Juk ne pinigų trūko - kaip matome, jų buvo net per daug. Logiškas klausimas, o kur tie pinigai dingo? Atsakymas, kad pravalgėme, būtų per daug paprastas.

Tikra tiesa yra per vidurį - pusė išvogta, o antra pusė pravalgyta. Tai yra išleidome neefektyviai, daugiausia biurokratų armijai išlaikyti, jų privilegijoms. Neaiškioms viešosioms įmonėms, kurių parazituojančių prie ministerijų ir departamentų yra per šimtą, o realiai jos tapusios valdiškų pinigų plovyklomis, išlaikyti.

Tik keletas skaičių. Lietuvos įvaizdžiui kurti išleista nei daug, nei mažai - per 65 mln. litų. Ministerijos kasmet už advokatų paslaugas sumoka netoli 90 mln. litų, o juk kiekvienoje jų dirba teisininkai - ir ne vienas. Apie 80 mln. išleidžiama vien valstybinių įstaigų "piarinimui" laikraščiuose. O Lietuvos tūkstantmečio paminėjimas kainavo pusę milijardo, vien VEKS prarijo apie 400 milijonų. Ir tokių pavyzdžių gali būti labai daug.

Labai pavojinga tendencija, kad valstybėje jau parazituoja ne tik biurokratų armija. Nemažai parazituojančiųjų ir versle. Pirmiausia jau mūsų minėti tarpininkai, kurie labai retai ką nors sukuria, bet dažniausiai susigriebia bene didžiausią pelną. Susimąstykime: kam reikėjo išnuomoti Vilniaus šilumos tinklus "Rubikonui" - "Dalkiai". Jie nieko naujo nepadarė, naujų technologijų neįdiegė, šiluminės trasos kaip šildė žemę, taip ir toliau šildo. Aišku tik viena: šilumos kainos tapo fantastinės. Nes siekdami tik naudos sau, trasas remontuoja dešimtkart brangiau nei rinkos kainos. Matyt, kad ne labdaros vilniečiams skatinami jie dabar nori dar 20 metų pratęsti nuomos sutartį. Tai negi niekam neaišku, kad jiems tai labai naudingas biznis, svarbiausia - jo nepaveikė net krizė. Teisingai pasielgė Ukmergės savivaldybė su panašiais lupikautojais nutraukusi sutartį. Tik įdomu, kad savivaldybei priklausančio turto nenorima grąžinti. Tokių neskaidraus ypač pelningo monopolinio verslo pavyzdžių daugybė. Tas pats "Rubikonas" perėmė visą Vilniaus ir Kauno komunalinių paslaugų sektorių ir namų administravimą, tuo vėl lupdamas nuo žmonių dešimtą kailį. Tai joks ne verslas, o nesąžiningas lupikavimas. Krašte jau atsirado ištisa kasta privilegijuotų verslininkų, kurie dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose, kad paskui suktų savo privatų bizniuką savivaldos lėšomis. O aukšto pilotažo veikėjai kurpia žinomas "Williams", "Lietuvos kuro" už 1 litą, alkoholio įmonių "prichvatizavimo" ir panašias aferas. Charakteringas visų šių veikų bruožas - nustekentas valstybės iždas ir milijardinė nauda šių aferų organizatoriams.

Prie parazituojančio verslo šiandien drąsiai turime priskirti bankus ir kitas ypač biržose žaidžiančias finansines institucijas. Jie jokios pridėtinės vertės nesukuria, pažangos neskatina, o tik moko žmones, kaip galima kuriant finansines piramides susižerti didžiulius turtus. Tačiau susimąstykime, iš kur tos konkrečios vertybės atsiranda. Ogi jiems jas sukuria kiti dirbantys sunkų ir dažnai kur kas mažiau pelningą darbą. Labai būtų įdomu, kaip gyventų bankininkai, finansiniai makleriai, draudikai, jei nebūtų gamybininkų, mokslininkų, darbininkų? Iš kur jie imtų savo milijardus?

Valstybės per daug nusišalino nuo ekonomikos, ūkio reikalų tvarkymo ir leido neatsakingiems veikėjams perkelti į verslą kazino dvasią arba kortų sukčių moralę ir tvarką. Už tai dabar visi mokame. Kodėl turi būti žmonių nemėgstamas padorus verslininkas pramonininkas, kuris savo protu, galų gale nervine įtampa pasitarnauja visuomenei, sukurdamas darbo vietų, mokėdamas mokesčius. O jis visaip purvasklaidos užgauliojamas ir nevertinamas. Taip prasideda didžiulė vertybių erozija, proto ir pastangų nuvertinimas išaukštinant tik avantiūristus ir lupikautojus. Juk niekas nerašo apie gerą gamybininką ar išradėją, o rašoma apie sėkmingą bankininką arba prekybininką. Taip ir įsivyrauja nuomonė, kad nieko gaminti nereikia, galima nusipirkti, o pinigų reikia prasimanyti bet kokiais, net amoraliais būdais, svarbu jų turėti ir būtent jie lemia tavo vertę, net jei ir gauti nusikalstamai.

O viską vainikuoja - ABSOLIUTUS NEBAUDŽIAMUMAS. Per 20 metų niekas už nieką nebuvo nubaustas ir pasodintas. Tai rimčiausia krizės pamoka, kurią turime išmokti visi. Ir pirmiausia - ne aferistai ir juos toleruojanti valdžia, o mes, piliečiai. Maniau, kad būtent krizė paskatins žmonių savimonę ir juos suaktyvins. Deja, užuot žmonės būtų pasijutę tikraisiais šios valstybės šeimininkais, suaktyvėjo tik nematyto masto emigracija. Negi krizė, kuri apnuogino mūsų visas piktžaizdes, neišmokys mūsų supratimo, kad su vagimis reikia elgtis be jokių skrupulų. Jokia demokratija negalima pateisinti kriminalizuotų veikėjų nebaudžiamumo ir ne aukos, o nusikaltėlio teisių gynimo. Kaip mes galime save laikyti civilizuota valstybe, jeigu vagys, kontrabandininkai, pasisamdę visą armiją gerai mokamų gynėjų, yra išteisinami ir paleidžiami iš teismo salės.

Tai visai neseniai atsitiko Viliui Karaliui, dar vadinamam ir kontrabandos "karaliumi". Kas galėtų paneigti, kad tie keturi išvaryti teisėjai, talkinę jo juodajame biznyje, bet už tai realiai nenubausti (kad neteko darbo už tokius nusikaltimus tai ne bausmė), ir toliau nepadeda per savo pažįstamus kolegas jam lengvai išsisukti. Ką daro net aštuonios operatyvinės veiklos institucijos, kurios turi teisę klausytis telefoninių pokalbių, sekti, įtaisyti pasiklausymo aparatūrą ir bet kaip elgtis norėdamos sugauti nusikaltėlius. Deja, per visus 20 metų pakliuvo tik smulkmė, o jei rimtesni - tai jie per ilguosius keleto metų teismų procesus, kai visi net pamiršta, kuo prasidėjo, nuo realių bausmių išsisuka.

Manau, kad didžiausia krizės pamoka turi būti: kas nedirba - tas ir nevalgo. Išplėtojus šią senolių išmintį dirbti reikia kuriant ir kuriant tai, kas duoda papildomą naudą, o moksliškai - pridėtinę vertę. Būtent šiuo keliu turi eiti mūsų valstybė. Kurti šiuolaikinę modernią gamybą, taip sudarydama sąlygas kurtis darbo vietoms. Suprantama, kad tokia plėtra pareikalaus ir esminės specialistų rengimo pertvarkos. Nesugebėsime kurti tik su vadybininkais ir teisininkais arba pardavėjais. Mums reikia aukštų technologijų specialistų ir valstybė turi rengti juos nemokamai. O svarbiausia - tam sukurti palankią atmosferą ne tik materialiniu, bet ir visuomenės nuomonės formavimo atžvilgiu. Suprantama, plečiantis pramonei, mokslo tiriamiesiems sektoriams, didės ir kitų sektorių darbuotojų paklausa. Bet valstybei aktyviai kuriant krašto ūkio raidos strategiją, ji taps ne chaotišku procesu, o sąmoninga, kryptinga veikla, kurią galima prognozuoti naudojantis šiuolaikiniais mokslo laimėjimais. Parazitiniam, monopoliniam verslui reikia taikyti didesnius mokesčius ir griežtą kontrolę. Vagys, aferistai tiesiog turi būti pasodinti, kad jie tikrai taptų mažuma. Manau, kad einant tokiu keliu augs mūsų žmonių sąmoningumas ir pasitikėjimas valstybe. Būtent tokie uždaviniai įrašyti ką tik naujai susikūrusio žmonių sambūrio Tautos ateities forumo (TAF) programoje. Mes telksime visus padorius valstybės piliečius imtis esminės mūsų nepasitvirtinusios sistemos pertvarkos ir kviečiame prisidėti visus neabejingus savo ateičiai. Informacijos apie TAF jūs rasite internete www.taf.lt. Jeigu visi nors po truputį prisidėsime prie mūsų aplinkos plačiąja prasme formavimo ir būsime neabejingi, kur ir kaip gyvename, situacija tikrai pradės keistis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"