TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar išsipildys Oswaldo Spenglerio pranašystės?

2011 11 11 9:22

Dabar daug rašoma ir kalbama apie Kinijos proveržį. Visagine japonai statys atominę elektrinę. Į Lietuvą žada atvykti apie porą tūkstančių japonų statytojų (Lietuvoje turėsime japonų miestą). Ta proga prisiminiau dar studijų metais skaitytą vokiečių filosofo Oswaldo Spenglerio darbą "Europos saulėlydis", parašytą 1918 metais. 

Jo autorius apžvelgė civilizacijos raidą nuo Babilonijos iki Šiaurės Europos ir bandė įžvelgti joje tam tikrus dėsningumus, tendencijas. Pasak filosofo, civilizacijos formuojasi ir griūva. O.Spenglerio nuomone, istorija byloja, kad mūsų kultūros ištakos - Pietuose. Vėliau svorio centras keldavosi šiauryn, kol pasiekė Šiaurės Europą. Pasaulinis Miestas pasiekia savo klestėjimą pasaulinio Kaimo sąskaita. O.Spengleriui pasaulinis Miestas - savo meto civilizacijos aukštuma. Juo buvo Babilonas, Egiptas, Roma. Valstybės laikui bėgant išsigimsta, nes engia pasaulinį Kaimą. Kaimas sukyla, Miestai išsigimsta dėl dykaduoniavimo, įpročio gyventi kitų sąskaita. Taip atsitiko ir su Roma.

Laisvieji romėnai pasiskirstė į patricijus ir plebėjus. Paskutiniais Romos imperijos egzistavimo metais plebėjai nedirbo jokio visuomenei naudingo darbo, gyveno iš valstybinių pašalpų ir šaukė: "Duonos ir cirkų." Valdantieji jų bijojo, nes ir plebėjai buvo ginkluoti. Jiems duoną uždirbdavo vergai. Net paskutiniais imperijos gyvavimo metais romėnų ramybę saugojo samdiniai, atvilioti barbarai ir atleistiniai vergai. Tik karininkai buvo romėnai. Visi laisvieji girtavo, reikalavo grobti daugiau vergų.

Roma morališkai išsigimė. Romėnams vos ne garbės reikalas buvo sirgti venerinėmis ligomis (Venera - romėnų meilės deivė). Klestėjo gėjai ir lesbietės. Imperiją drebino vergų sukilimai (vergai gladiatoriai suvokė, kad geriau ginklą nukreipti prieš pasilinksminimo turnyrų organizatorius, negu žudyti savo draugus).

Romai silpnėjant, joje vis labiau silpnėjo Senato įtaka, didėjo imperatoriaus galia. Pasakojama, kad imperatorius Kaligula atjojo į Senatą ir jame paliko savo arklį sakydamas: "Štai jums naujas senatorius..." Roma nustojo būti teisinė valstybė.

Barbarams (aplinkos kaimiečiams) pabodo būti romėnų terorizuojamiems. Jie be kokio nors išankstinio tarpusavio susitarimo puolė nusilpusią Romą ir ši krito. Vėliau, O.Spenglerio nuomone, civilizacijos svorio centras persikėlė šiauriau. Anglai ir prancūzai grobė Afrikos, Azijos tautas, lobo jų sąskaita, kurią anksčiau ar vėliau reikės apmokėti.

Šios ir kitos europinės imperijos, filosofo nuomone, gyvena paskutinius dešimtmečius, o kad Europa griūva, įrodo vykstančios Rusijoje ir Vokietijoje revoliucijos. Jos ir užbaigia šios civilizacijos ciklą. Naujo ciklo pradžia, filosofo nuomone, - Japonija, Kinija (įdomu tai, kad Kinijos kultūrinės revoliucijos įkarštyje bene vienintelis Europos filosofas O.Spengleris nedingo nuo kinų knygynų prekystalių).

Kiek ši teorija yra pagrįsta? Galima prielaida: visos teorijos turi dėmesio vertų elementų, nors nė viena iki galo neišsipildė. Tačiau fatališkai tikėti šviesia Europos ateitimi, plaukti pasroviui ir nematyti joje bręstančio kultūrų konflikto gali nebent aklas.

O.Spengleris stebėjo europiečių veržimąsi į Kinijos ir Japonijos gyvybines erdves, bandymus jas pajungti savo įtakai. Šiandien sveiku protu nesuvokiami tuomečių europiečių veiksmai tose šalyse, pavyzdžiui, tokie kaip XIX amžiaus Opijaus karai (Didžioji Britanija nelegaliai vežė į Kiniją opijų ir ten juo prekiavo. Kinija pareikalavo nutraukti opijaus vežimą. Anglai nepakluso. Kinai konfiskavo ir sunaikino opijų. Anglai, nepaskelbę karo, įsiveržė į Kinijos teritoriją ir pareikalavo atlyginti už sunaikintą opijų.) Panašiai elgtasi ir su Japonija.

Kinai ir japonai - geros istorinės atminties tautos. Taigi turi pakankamų motyvų pareikalauti už patirtas skriaudas užmokesčio, nors tiesmukai to ir nedarys. Yra kitų būdų. JAV prasiskolino Kinijai, o pirmoji - dirbtinis europiečių anklavas svetimoje žemėje. Ten net iki XIX amžiaus vidurio Afrikoje sugauti žmonės buvo pardavinėjami Amerikos turguose kaip gyvuliai.

Dabartinis europiečių gyvenimas panašus į senovės romėnų. Praturtėjusios Europos valstybės mažiausiai mokamiems ir nekvalifikuotiems darbams kviečiasi žmones iš Azijos, Afrikos ir Rytų Europos šalių. Tie vyksta į Europos Sąjungą (ES) dėl geresnių pragyvenimo sąlygų. Tuo metu pačioje Europoje daugėja žmonių, pageidaujančių gyventi iš išmaldos. Auga socialinė įtampa. Atvykėliai iš Azijos ir Afrikos nori gyventi pagal savo papročius, kurie kertasi su europiečių papročiais. Žmogus negali būti niekas. Jis kalba atitinkama kalba, priklauso tam tikrai kultūrinei orientacijai, nors atskiri individai tai gali ir neigti. JAV ir Vakarų Europą vienas po kito drebina teroristų išpuoliai. Jose didėja socialinė ir kultūrinė atskirtis. Čia vien teroristų gaudynės nieko nepadės.

Sovietų Sąjunga subyrėjo dėl dviejų dalykų: išlikusio žmonėse nacionalinio jausmo ir troškimo gyventi taip, kaip Vakarų šalyse. Tačiau supervalstybės idėja neišnyko. Vietoj SSRS gimė ES. Skirtumas tas, kad ES niekas žmonių nesiekia paversti nei prancūzais, nei vokiečiais, o "europiečiais" be kokio nors ideologinio pamušalo, tiksliau - niekuo. Toli gražu ne visi tokie nori būti. Formuojasi naujasis nacionalizmas. Lenkija - ryškus to pavyzdys. Lenkijos vyriausybė rūpinasi visais, kurie save vadina lenkais. O lietuviai niekam nerūpi, tačiau ir jų niekuo nepaversi. Dėl to kai kurie lietuviai trokšta būti lenkais (geriau negu niekuo). Siekdami save pateisinti, kai kurie mūsų "intelektualai" mėgina piešti savo krašto istoriją juodžiausiomis spalvomis. Nieko stebėtino (juk buvo tarp mūsų tokių, kurie norėjo būti rusais) - atskiriems individams reikia šeimininko. Tautą bėda ištinka, kai tokie žmonės atsiduria prie valstybės vairo. Čia ne vien Lietuvos problema.

Amerikiečiai dar ne tauta, o komerciniais interesais sujungta žmonių bendrija. Bet JAV jau ne visus tenkina esamybė, visų pirma socialinė atskirtis, kuri skiriasi nuo vargingųjų šalių atskirties. Ar gimstantis judėjimas "99 procentai prieš vieną" yra perspektyvus, sunku pasakyti. Bet jis gimsta, persimeta į Europą, kur neišnyko tautinės tradicijos (prancūzas nenori virsti vokiečiu ar priešingai), nors ir čia plinta globalistinės nuotaikos. Jį maitina ES biurokratai.

Valdininkai gyvena sau. Jie tampa savarankišku organizmu, kuriam terūpi tik savi interesai. Prisiminkime, kaip eurobiurokratai kvietė kitas šalis suveržti diržus, bet tik ne savo. Kai buvo užsiminta, kad reikia ir jų atlyginimus sumažinti, dešimtys tūkstančių aptarnaujančių ES biurokratų pagrasino streiku, ES vadovybė atsisakė tos minties.

Jau daugelis ES valstybių nesidžiaugia savo multikultūra. Europoje įžvelgiami poliariniai procesai: viena vertus, vyksta tautų konsolidacijos procesas (Belgija, Ispanija ties skilimo riba, tautiniu pagrindu suskilo Jugoslavija), kita vertus, - globalizacija, kurios siekia bankai, viršnacionaliniai koncernai, sluoksniai, ugdantys socialinę atskirtį, galų gale skatinantys valstybėse socialinius sukrėtimus. Arabų pavasaris Tunise, Egipte, Libijoje, Sirijoje, Jemene patvirtina šią hipotezę. Šie procesai jėga nenuslopinami.

Ateitis neprognozuojama. Vienus patenkina "duona ir žaidimai", kiti nori būti žmonėmis. Lietuviai patikėjo savo šalies valdymą minėto šūkio puoselėtojams. "Cirkų" visiems pakanka, juo labiau kad ir valdžia cirkininkų rankose, o duonos visiems neužtenka. Ką daryti tiems, kurie myli savo Tėvynę, savo kalbą, savo kultūrą? Kuo daugiau Europoje bus tokių vyriausybių kaip mūsiškė, tuo greičiau ją ištiks Sovietų Sąjungos likimas. Neduok Dieve, Jugoslavijos...

Lietuvą valdo panašūs veikėjai kaip ir šių dienų Italiją. Renesanso metu vieni Lietuvos didikai integravosi į lenkų kultūrą, kiti troško būti italais (žemaičiai Pacai net klastojo savo kilmės dokumentus). Negirdėjau, kad Andrius Kubilius ieškotų savo protėvių Italijoje. Gal jų ten suras Viktoras Uspaskichas?

Socialinė atskirtis ir teisinis nihilizmas veja žmones iš Lietuvos. Gamta nemėgsta tuštumos. Ir ji užsipildys. Ne visi sprunka iš Tėvynės. Lietuvoje nemažai jaunimo, baigusio mokslus ir mylinčio savo Tėvynę, bet priversto tenkintis mažai mokamais atsitiktiniais darbais. Šių jaunuolių orumas neleidžia gyventi iš išmaldos ar išvykti duoneliauti svetur, nes jie jaučiasi lietuviais. Dar jie negrėbia automatų. Ar dabartinė mūsų valstybės politika neorientuos jų į terorą? Juk musulmonai, arabai sprogdinasi ne iš gero gyvenimo. Neanalizuojamos terorizmo priežastys. Lietuvos partizanai buvo vadinami banditais. Šiuo vardu pravardžiuojame ir kovotojus dėl Čečėnijos nepriklausomybės. Mes patys neseniai buvome okupuoti. Kodėl neužjaučiam kitų?

Lietuva nevykdo savarankiškos užsienio politikos - atlieka JAV ir Izraelio politikos parankinio vaidmenį. Tai ryškiai pademonstravo balsavimas UNESCO Generalinėje Asamblėjoje dėl Palestinos priėmimo į šią organizaciją. Mes įpratome išdavystę pateisinti ir glaustytis prie stipriųjų. Bet pasaulio galingieji turi savo interesus ir savo žaidimo taisykles. Juk ne palestiniečiai okupavo dalį Izraelio. Dabar JAV grasina UNESCO už tai, kad ši priėmė į savo gretas Palestiną. Šių JAV veiksmų kitaip kaip valstybiniu šantažu nepavadinsi.

Kinų išminčius U Dzė prieš du su puse tūkstantmečio mokė politikus vadovautis šaltu apskaičiavimu ir prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra egoistas. Todėl neverskim jo, sakė kinų mąstytojas, priešintis iš paskutiniųjų, nes žmogus, atsidūręs ant prarajos krašto ir supratęs, kad jam daugiau nėra ką prarasti, savo gyvybę labai brangiai įkainos. Verta tai prisiminti ir visiems kovotojams su terorizmu - alkano ir įsiutusio žmogaus veiksmai neprognozuojami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"