TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar įvyks Škotijos referendumas

2014 09 18 6:00

Prieš dvi savaites teko dalyvauti konferencijoje, vykusioje didžiausiame Škotijos mieste – Glazge. Mieste atmosfera nebuvo labai politizuota, o apie artėjantį referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės bylojo tik mėlyni lipdukai (tiesa, gana reti) ant namų langų su trumpu žodžiu „yes“ („taip“.). Sprendimą škotų tauta turėtų priimti šiandien: kokio jo galima tikėtis?

Keli Glazge mano kalbinti škotai skirtingai vertino atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės, jie skyrėsi pagal tai, kiek jie norėjo leistis į diskusijas apie referendumą. Tačiau viešint visgi išryškėjo du bendri elementai. Vienas jų – poliarizacijos stoka, kokios galbūt galima tikėtis sprendžiant politinės bendruomenės likimą. Tiek viešose vietose sutikti škotai, tiek Glazgo universiteto akademinės bendruomenės nariai akcentavo, kad tai - svarbus žingsnis, tačiau neskubėjo smerkti besilaikančiųjų kitokios pozicijos. Antrasis diskusijų bendras vardiklis buvo ekonomika – kaip Škotijai sektųsi tapus nepriklausoma valstybe, ar nebūtų padaryta ilgalaikė žala šalies ekonomikos raidai.

Nieko keista. Škotų tauta pasižymi ilga demokratijos ir kapitalizmo tradicija tiek teorijoje, tiek praktikoje. Škotijos apšvieta padarė didelę įtaką Vakarų pasaulio raidai ir kartu liberalaus kapitalizmo atsiradimui: šio judėjimo priešakyje buvo tokios figūros kaip Adamas Smitas ir Davidas Hume'as. Škotai gali pasigirti ilgomis parlamentarizmo tradicijomis, siekiančiomis net XIII amžių. Be to, šalis yra viena anksčiausiai industrializuotų pasaulyje: jau XVIII amžiaus viduryje trečdalis škotų gyveno miestuose (1900-aisiais – jau pusė), Glazgas tapo antru pagal svarbą britų imperijos miestu, o žemės ūkio ekonomiką pakeitė tekstilės, plieno ir kitos pramonės šakos.

Apskritai reikia akcentuoti, kad, nepaisant romantinių ir nacionalinių sentimentų, ekonominiai argumentai dažnai dominuoja kalbose apie tam tikrų regionų, šalių atsiskyrimą. Kontinentinėje Europoje separatistinės (ar bent jau decentralizacijos) tendencijos yra stipriausios tuose regionuose, kurių ekonominis išsivystymas yra didesnis nei visos valstybės teritorijos: Katalonijoje (Ispanija), Flandrijoje (Belgija), Šiaurės Italijoje. Škotijos atveju atrodytų, kad pastarasis aspektas nėra toks ryškus: BBC duomenimis, šalis sumoka mokesčių gana proporcingai pagal jos bendrą populiaciją Jungtinėje Karalystėje, taigi nėra nei skriaudžiama, nei išlaikoma. Nedarbas labai panašus į bendrą valstybės lygį, o bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui irgi kone tapatus britiškajam vidurkiui.

Tačiau tiek BVP, tiek į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių atžvilgiu Škotija atrodo gana svarbi Jungtinei Karalystei, jeigu į rodiklius įskaičiuojame iš Šiaurės jūros naftos ir dujų gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į šiuos išteklius, Škotijos statusas gali būti lygintinas su pastarojoje pastraipoje išvardytais kontinentinės Europos regionais, kurių separatizmą skatina neproporcingai didelis įnašas į atitinkamų valstybių ekonomiką. Vis dėlto vidurkiai neatskleidžia vieno svarbaus aspekto: iš Šiaurės jūros gaunamos pajamos yra labai nestabilios. Pavyzdžiui, Glazgo universiteto profesoriaus Johno McLareno pateikiamais skaičiavimais, tarp fiskalinių 2011-2012 ir 2012-2013 metų jos sumažėjo net 40 procentų.

Atsižvelgiant į tai, sunku pasakyti, ar ilguoju laikotarpiu atsiskyrimas Škotijai netaps į dugną tempiančiu inkaru – o neužtikrintumas dėl ateities atskleidžiamas visuomenės nuostatų tyrimuose. Pagal rugsėjo 16 dieną atliktą apklausą, „ne“ refendume sakytų 48 proc. škotų, „taip“ – 44“, o neapsisprendusiųjų yra 8 procentai. Kadangi bet kokia apklausa yra tik apytikslis visuomenės nuostatų įvertinimas, o būsimo referendumo dalyvių aktyvumas (kas bus aktyvesni – atsiskyrimo rėmėjai ar priešininkai) nežinomas, labiausiai pagrįsta prognozė būtų ta, kad Škotijos likimą lems atsitiktinumai ir nedidelė dalis, keli procentai, šalies gyventojų.

Įdomu tai, kad šiame referendume didelę reikšmę gali turėti jaunesnių rinkėjų balsai. Apklausos rodo, kad 19-45 metų škotai labiau linkę palaikyti nepriklausomybę. Vienas sutiktas jaunas škotas prisipažino: "Sakau „taip“ nepriklausomai Škotijos valstybei, nors po atsiskyrimo kelerius metus mums tikrai gali būti gana sunku." Kita vertus, esama nuomonių, kad teisės balsuoti suteikimas šiame referendume ir 16-mečiams gali tapti lemtinga Škotijos nacionalinės partijos lyderio Alexo Salmondo klaida. „Telegraph“ duomenimis, 16-18 metų škotai kaip tik mažiau remia nepriklausomybės idėją.

Kas atsitiktų, jeigu šiandien škotai vis dėlto nuspręstų atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės? Nuo JAV prezidento Woodrow Wilsono laikų gerbiame demokratinę tautų apsisprendimo teisę. Kita vertus, Škotijos atsiskyrimas būtų pirmas rimtas valstybių teritorijų perbraižymas Vakarų Europoje nuo Vokietijos suvienijimo ir neabejotinai pakurstytų separatistines nuotaikas Belgijoje, Ispanijoje ir kituose žemyno regionuose. Aštrėjanti atmosfera dėl santykių su Rusija – ne pati geriausia proga skaldymosi procesams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"