Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar J. Kaczyńskis pašalins V. Tomaševskį?

 
2017 02 04 6:00

Praėjusią savaitę pasirodė Lietuvos politikų pareiškimų, skirtų Lenkijos politikams. Seimo narys Audronius Ažubalis Lenkijos dienraštyje „Dziennik Gazeta Prawna“ išspausdintame straipsnyje bandė parodyti, kad Lenkija neteisi dėl savo pretenzijų mūsų šaliai neužtikrinant Lietuvos lenkų teisių. 

Panašaus tono ir turinio laišką portale „Delfi“ Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) lyderiui Jarosławui Kaczyńskiui parašė kitas Lietuvos parlamentaras Laurynas Kasčiūnas. Kadangi laiškas vis dar nepasirodė lenkiškoje spaudoje, vargu ar J. Kaczyńskis jį perskaitė.

Dėl to ĮT negaus pagrindinės žinutės, kuri slypėjo L. Kasčiūno laiške ir kuri taip pat buvo A. Ažubalio tekste: dėl blogų Lietuvos ir Lenkijos santykių yra kalta Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), ir tik ją pašalinus bus galima atkurti normalią abiejų valstybių strateginę partnerystę. Reikia pripažinti, kad minėti Seimo nariai išreiškė mintį, kuri jau seniai kirbėjo didelės dalies Lietuvos politinio elito atstovų galvose ir kurią jie seniai troško išdėstyti Lenkijai.

Verta pažymėti įdomų paradoksą, kad Lenkijai tokį prašymą, kuris iš dalies reiškia ir kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus (nes Varšuva turi nuspręsti, kas yra teisingi Lietuvos lenkai), parašė politikai, pateikiantys save kaip vienus didžiausių Lietuvos suvereniteto gynėjų. Ir tai susiję ne tik su santykiais su Varšuva, bet ir su Briuseliu.

Kokia situacija susiklostytų, jei įsivaizduotume, kad J. Kaczyńskis moka lietuviškai ir perskaitė L. Kasčiūno laišką?

Pirmiausia reikia pasakyti, kad dauguma Lenkijos politikų ir ekspertų puikiai žino apie V. Tomaševskio ir jo partijos bendradarbiavimą su „Rusų aljansu“ bei LLRA-KŠS politikų prokremliškas kalbas ir išsišokimus. Apie tai nemažai rašė ir Lenkijos politikus kamantinėjusi lenkiška žiniasklaida. Šie arba pasirenka sąmoningai nematyti tų dalykų, arba atsako, kad kalti patys lietuviai. Esą rinkimų barjeras tautinių mažumų partijoms iškeltas pernelyg aukštai, ir tai verčia LLRA-KŠS ieškoti sąjungininko tarp Lietuvos rusų.

Tad ar galima tikėtis, kad J. Kaczyńskis pašalins V. Tomaševskį iš Lietuvos ir Lenkijos santykių konteksto? Reikėtų pripažinti, kad dėl neįtikimos politinės centralizacijos LLRA-KŠS ir Lietuvos lenkų sąjungoje toks žingsnis de facto reikštų naujo Lietuvos lenkų lyderio parinkimą ir tiesioginį pasikėsinimą į V. Tomaševskio politinį monopolį Vilniaus krašte.

Atsakyti į minėtą klausimą neįmanoma be trumpo ekskurso į Lenkijos vidaus politiką. Lenkijos dešiniųjų stovykloje egzistuoja dvi grupės, kurios žino V. Tomaševskį ir kurioms jis rūpi. Pirma yra laikraščio „Gazeta Polska“ grupė. Ji įsitikinusi, kad Vladimiras Putinas (greičiausiai kartu su Donaldu Tusku) nužudė a. a. Lechą Kaczyńskį, ir bet koks bendradarbiavimas ar nuolankumas Rusijai yra tolygus Lenkijos išdavystei. Akivaizdu, kad ši grupė nekenčia V. Tomaševskio.

Antra yra kunigo Tadeuszo Rydzyko grupė, kurią sudaro jam priklausantis radijas „Radio Maryja“, televizija „TV Trwam“ ir daugybė organizacijų. Šios grupės pasaulėžiūra yra nacionalistinė ir ultrakatalikiška. Jai lenkybė tolygi katalikybei ir priešingai. Šiai grupei V. Tomaševskis yra Lenkijos didvyris ir kankinys, kovojantis už tikėjimą (o tai reiškia, kad ir už Lenkiją) labai sudėtingoje aplinkoje, kurioje veikia bedieviai pagonys lietuviai. Panašų požiūrį į V. Tomaševskį turi ir iš Lenkijos „kresų“ kilę rinkėjai bei jų organizacijos, kurios dažniausiai irgi palaiko ĮT.

Abi šios grupės nėra vien bendraminčių rateliai. Tai didžiulės bendruomenės, vienijančios po kelis šimtus tūkstančių, o gal net per milijoną lenkų. Abi šios grupės per rinkimus generuoja ĮT milžinišką balsų skaičių. Bet koks drastiškas J. Kaczyńskio manevras V. Tomaševskio atžvilgiu – ar jis būtų labai priešiškas, ar per daug draugiškas – gali išprovokuoti konfliktą su viena minėtų grupių, o tai potencialiai gali reikšti politinės paramos praradimą. Deja, V. Tomaševskis J. Kaczyńskiui yra pernelyg maža problema, dėl kurios jis rizikuotų. Taigi jis nesiryš pats bandyti keisti dabar Vilniaus krašte nusistovėjusį politinį status quo.

Todėl Lietuvos politikų viltys, kad Varšuva imsis V. Tomaševskio, yra nepagrįstos. Tai tikrai nėra gera naujiena. V. Tomaševskiui tikrai atėjo metas užleisti savo vietą kitiems politikams. Ne tik todėl, kad jis neprisideda prie Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo, bet ir dėl to, jog per beveik 18 vadovavimo partijai metų jis taip ir neišsprendė jokios Lietuvos lenkams opios problemos (tiek realios, tiek simbolinės) ir prarado bet kokį kitų Lietuvos politikų pasitikėjimą. Lygiai taip pat mano ir nemažai Lenkijos analitikų, kurie pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje ne kartą skundėsi, kad LLRA-KŠS ir jos lyderiai nepateisino Varšuvos lūkesčių.

Bet visoje šioje situacijoje yra pozityvus dalykas. Politinį status quo Vilniaus krašte gali keisti ne Varšuva, o tik Vilnius. Ką turi daryti Lietuva, kad pašalintų V. Tomaševskį? Pradėti spręsti Lietuvos lenkams rūpimus klausimus ir problemas, kurios sudaro jo politinį pamatą. V. Tomaševskio stiprybė yra tolygi neišspręstų Lietuvos lenkų problemų kiekiui. Jas išsprendus keisis ir Vilniaus krašto politinis status quo. O Lenkijai neliks nieko kita, kaip tik jį pripažinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"