TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar jau laidojame eurą?

2014 01 08 13:32

Latvija tik ką tapo euro zonos nare. Tokį siekį oficialiai yra deklaravusi Lietuva. Ir kol kas atrodė, kad šalies valdžios viršūnėse bendros Europos valiutos įvedimas 2015 metais projektuojamas kaip aiškus tikslas. Tačiau pastaruoju metu Seime kylantys pasiūlymai veikiau kvepia euro laidotuvėmis nei siekiu sudaryti prielaidas ilgalaikiam ekonomikos augimui. Panašu, kad ir vėl kelią metame dėl takelio.

Narystė euro zonoje Lietuvai nėra kažkoks gražus „atributas“, reikalingas tik pasipuikavimui. Su euru šalis gautų aiškią materialinę naudą ekonominio augimo, investicijų, patikimumo ir pinigų kainos prasme. Tačiau pastaruoju metu svarstomi net du pasiūlymai, kurie Lietuvą gali palikti už euro zonos ribų ir 2015-aisiais.

Pirma, tai tik ką nuskambėjusi intencija padidinti minimalų darbo užmokestį dar 50 proc. Susidaro įspūdis, kad norima didinti gerovę čia ir dabar, neatsižvelgiant į realias ekonomines galimybes ir neįvertinant, kokie yra tokių sprendimų padariniai. Tokiu mastu padidintas minimalus darbo užmokestis rizikuoja išbalansuoti visą ekonominę sistemą, pradedant vartojimu ir darbo rinka, baigiant viešaisiais finansais ir infliacija. Jau dabar kalbama, kad smulkieji darbdaviai kai kuriais atvejais nepajėgūs mokėti nustatyto minimumo. Dar padidinus minimalų atlyginimą, mažiau kvalifikuoti darbuotojai nukentės, nes jie taps per brangūs. Tad ir bedarbystė jų gretose gali tik padidėti. Nekalbant apie tai, kad viešasis sektorius pats yra darbdavys ir tai lems didesnę išlaidų eilutę biudžete.

Antra, ketinimas kompensuoti už sumažintas pensijas kriziniu laikotarpiu. Diskusiją, kiek tai adekvatu kitų visuomenės narių, kurių faktinės ir potencialios pajamos taip pat sumažėjo recesijos laikotarpiu, atžvilgiu, palikime kol kas nuošalyje. Tiesiog paskaičiuokime finansus – tai reiškia papildomus 1-1,2 mlrd. litų, kuriuos reikia iš kažkur gauti. Greičiausiai – skolintis. O čia matematika paprasta – tokia suma atitinkamai biudžeto deficitą gali padidinti iki, ar šiek tiek daugiau nei 1 proc. palyginti su BVP. To pakanka, kad Lietuva ir vėl neatitiktų Mastrichto kriterijaus. Net jei pensijas būtų nuspręsta kompensuoti ne šiemet, tai vis tiek būtų priskiriama Lietuvos įsipareigojimams ir formaliai registruojamas didesnis biudžeto deficitas.

Taigi, net ir atsiribojant nuo to, kiek ekonomiškai logiški ir visuomeniškai teisingi yra šie pasiūlymai, žala euro įvedimui taip pat akivaizdi. Lietuvai ir taip ganėtinai sunku įtilpti į euro zonos keliamus kriterijus. Infliacija jau senokai yra itin arti Mastrichto kriterijaus, o suprojektuotas biudžeto deficitas 2014 metais numatytas 1,9 proc. BVP. Tačiau, jei netrukus bus įgyvendinti minėtieji pasiūlymai dėl minimalaus darbo užmokesčio ir pensijų kompensavimo, narystė euro zonoje vėl taps miglotu tikslu, kurio mes niekaip neįveikiame jau nuo 2006 metų. Vietoje to, rizikuojame likti įsivaizduojamos gerovės valstybe, kuri planuoja išlaidas, nesukurdama tam tinkamų sąlygų savo ekonomikos struktūroje.

Komentaro autorė yra AB banko "Finasta" vyr. ekonomistė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"