TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar kada nors pagerės Lietuvos ir Lenkijos santykiai?

2013 06 17 6:00

Nedviprasmiškas atsakymas į šį klausimą - taip. Ar tai įvyks greitai? Šį kartą atsakymas - ne, atsižvelgus į praėjusios savaitės įvykius.

Savo metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad “valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba. Kontroversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos". Kai kurie apžvalgininkai mano, jog prezidentės pastabos, kad “į mūsų valstybės gyvenimą tyliai skinasi kelią svetimos mokymo programos, kurstoma tautinė nesantaika”, taip pat yra taikomos lenkų tautinei mažumai.

Reakcijos iš Lenkijos ilgai laukti nereikėjo. Kitą dieną šios šalies premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra blogesni nei per pirmąją jo kadenciją, kad didžiausią poveikį tam turi Lietuvos lenkų padėtis. Atsakomybę už tai D.Tuskas suvertė Lietuvai, teigdamas, kad Lietuvos valdžia kartais negeba, o kartais nenori įgyvendinti pagrįstų lenkų mažumos norų. D.Tuskas dar pabrėžė, kad Lietuvos lenkai turi būti lojalūs Lietuvos piliečiai, ir tinkamai pažymėjo, jog dauguma jų norų “nėra ekstravagancijos apraiška ir verti didesnio dėmesio negu iki šiol".

Ir Lietuvos prezidentė, ir Lenkijos premjeras nieko ypatingesnio nepasakė, tik pakartojo anksčiau išreikštas nuostatas. Prezidentė neslepia nesižavinti lietuvių kalbos egzamino pakeitimais, pabrėžia, jog Konstitucija numato, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos. Ne paslaptis ir tai, kad šių pokyčių išsireikalavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Kai kurie kiti šios partijos pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl abortų draudimo ir dėl privalomų tikybos pamokų mokyklose, yra provokuojantys. Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui pažymėjus, kad siūlymas dėl tikybos pamokų sukelia “nereikalingą įtampą ir pasipiktinimo bangą visuomenėje” ir jam nepritaria Bažnyčia, LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis pasakė, jog neaišku, ar S.Tamkevičiaus “išsakyta nuomonė sutampa su visų Lietuvos bažnyčios hierarchų nuomone". Agresyvi LLRA laikysena ir Lenkijos politikų parama jai sukėlė lietuvių atsakomąją reakciją, paskatino antilenkiškas nuotaikas. Tautinė nesantaika padidėjo, nors galima ginčytis, kam priskirti pagrindinę atsakomybę.

Negalima rimtai traktuoti Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio teiginio, pasakyto po susitikimo su prezidente, kad jiedu rado “bendrą požiūrį, jog LLRA atveria visiškai naują Lenkijos ir Lietuvos santykių etapą”, nes prezidentė ne kartą yra išreiškusi savo neigiamą požiūrį į LLRA.

D.Tuskas pažymėjo, kad daugelis vietos lenkų reikalavimų yra pagrįsti. Iš tiesų, Lietuvos laikysena lenkų mažumos atžvilgiu nėra nepriekaištinga. Seniai reikėjo suteikti lenkams teisę oficialiuose dokumentuose rašyti savo pavardes tokias, kokios jos yra. Nors yra teisinių kliūčių tokiam žingsniui, jos nėra neįveikiamos. Pasaulis nesugriūtų, jei lenkų dominuojamuose rajonuose būtų leidžiama gatvių pavadinimus rašyti abiem kalbomis. Juk Vilniuje ženklai, nukreipiantys į turistinius objektus, rašomi ir anglų kalba.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nepagrįstai atsiprašė dėl 2010 metų Seimo sprendimo neįteisinti pavardžių rašybos lenkų kalba Lietuvoje, bet tai buvo dramatiškas gestas, mėginimas pralaužti ledus, iš sąstingio išjudinti pašlijusius tarpusavio santykius. L.Linkevičius klydo, jei tikėjosi, kad lenkai deramai reaguos į jo ištiestą ranką. V.Tomaševskis sakė, kad jis laiko L.Linkevičiaus vizitą „ministro Radoslawo Sikorskio pergale ir jo vykdomos politikos laimėjimu“, reiškė pasitenkinimą, kad R.Sikorskis laikėsi duoto žodžio ir atsisakė apsilankyti Lietuvoje. R.Sikorskis taip pat negalėjo pakilti virš savo išankstinių nuostatų. Po susitikimo su L.Linkevičiumi jis socialiniame tinkle "Twitter” rašė, kad “svarbūs, išmintingi ministro L.Linkevičiaus žodžiai. Geras ženklas mūsų santykiams. Kad ankstesnė klaida būtų ištaisyta". Nebuvo jokios užuominos, jog galbūt lenkai ir Lenkija taip pat klydo.

Lenkai praleido kitų progų rodyti gerą valią. Lietuvoje naujoji valdančioji dauguma labai aiškiai rodė norą gerinti dvišalius santykius, pakvietė LLRA dalyvauti koalicijoje ir pritarė jos reikalavimams. Palengvintas lietuvių kalbos egzaminas kitataučiams, žadėta greitai užtikrinti teisę vartoti lenkiškas raides. Ir D.Grybauskaitė laikėsi santūriai, pro pirštus žiūrėdama į L.Linkevičiaus išsišokimą. Bet Varšuva nereagavo, panašiai kaip prieš 20 metų Maskva nereagavo į LDDP pastangas gerinti santykius.

Po prezidentės kalbos LLRA paskelbė pranešimą, kuriame šaipomasi iš liūdnos lietuviško švietimo padėties Lenkijoje. Teigiama, kad prezidentė turėtų žinoti, jog “lietuviškos mokyklos Lenkijoje yra uždaromos Punsko valsčiaus tarybos narių ir viršaičio, kurie yra lietuvių tautybės". Bet jos uždaromos, nes nėra finansavimo. Nesuprantu, kaip tokia didelė valstybė kaip Lenkija negali sukrapštyti kelių milijonų zlotų šioms mokykloms išlaikyti. Regis, Lenkija sąmoningai siekia parodyti Lietuvai laukianti, kad Vilnius nusileistų ir tenkintų visus Varšuvos reikalavimus.

Nebus galima greitai išsivaduoti iš šio užburto rato. Lenkija ir ypač jos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis nenusileis. D.Grybauskaitė laikysis taip pat tvirtai. Ji ne kartą yra pareiškusi, jog bendradarbiavimas galės būti abipusiškai naudingas tik tada, kai jis bus paremtas abipuse pagarba ir kai nebus daroma vienašališkų nuolaidų. Artimiausiu metu prasidės Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, ir visos valstybės, ypač prezidentės, jėgos bus skiriamos šiai užduočiai. Lenkija ir lenkų mažuma bus nustumtos į antrą planą, bet Varšuva negalės skųstis. Jos įnašas į šį politinį patą yra labai reikšmingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"