Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Ar kova su šešėliu tikrai prasidėjo?

 
2017 03 16 6:00

Daug kalbama apie tai, kad žmonės Lietuvoje pasigenda teisingumo. Valdžios jautrumo paprastam žmogui, socialinio teisingumo temos garsiai skambėjo per pastarąją Seimo rinkimų kampaniją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo rinkimus būtent todėl, kad žmonės patikėjo jos pažadais keisti padėtį šioje srityje.

Lietuva įvykdė jai keltus eurointegracijos tikslus ir bent jau minimalius energetinės nepriklausomybės užtikrinimo uždavinius, tad naujoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė turėjo gerą progą sutelkti dėmesį į opias problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos visuomenė, ir pradėti formuoti naują, daugeliui žmonių labiau priimtiną socialinės tvarkos modelį. Vis dėlto tam akivaizdžiai pritrūko ir drąsos, ir kvalifikacijos.

Nutarta nedaryti staigių judesių, eiti atsargiais biurokratiniais žingsniais. Gal tai ir nėra blogiausias kelias, nes tvirtas stovėjimas ant žemės gali būti geriau nei skrajojimas padangėmis. Vis dėlto naujoji valdžia blogąja prasme pernelyg primena buvusias. Taip, premjeras gali paaiškinti, kodėl pensija padidinta viso labo 20 eurų vietoj žadėtų 40, ir pagal kokias taisykles pensijos augs ateityje. Bet valdžia neturi jos programą vienijančios idėjos, neturi aiškių prioritetų, neturi vizijos, kaip valstybė ir visuomenė pasikeis per šią politinio ciklo kadenciją ar per dar ilgesnį laiką.

Pareigūnai ir politikai nušalinami ne tik pradėjus tyrimą dėl galbūt padaryto nusikaltimo, bet ir dėl etikos pažeidimų, nors anksčiau to beveik nepasitaikydavo. Šios srities nuopelnus vargu ar galima priskirti politinėms partijoms, Seimui, Vyriausybei, kurių pasyvumas kuo toliau, tuo labiau rėžia akį.

Geras požymis galėtų būti net ne valdžios išsikeliami tikslai ir atliekami darbai, o pats veiklos stilius. Tačiau ir čia negali sakyti, kad įvyko reikšmingų pokyčių. Skandalą dėl tuometinės Seimo narės Gretos Kildišienės valdančiųjų atstovai vertino skirtingai, tačiau ir pati istorija, ir jos atskleisti valdančiosios partijos užkulisiai paliko bendrą įspūdį, kad valdžioje vėl pernelyg daug arogantiškų, nejautrių etikos klausimams ir visuomenės nuomonei žmonių, kuriems būdinga neskaidri veikla.

Vis dėlto neteisinga būtų teigti, kad pokyčių Lietuvoje nevyksta. Praėjusiais metais šalį sukrėtė skandalas, susijęs su Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovu Eligijumi Masiuliu. Ši rezonansinė byla vis dar tiriama, atskleidžiamos naujos aplinkybės, kurios lemia ir naujus atsistatydinimus. Pamažu ryškėja, kad su šia byla atsivėrė naujas kovos su neskaidria veikla puslapis.

Peržvelkime vienos dienos, kovo 10-osios, pranešimų antraštes. Romas Valentukevičius nusprendė trauktis iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigų, kai dėl jo nušalinimo sutarė valdančiosios koalicijos partneriai. Mindaugas Bastys atleistas iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson po Viešųjų pirkimų tarnybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriumi Gintautu Kėvišu. Iš pareigų traukiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas. Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija vienbalsiai pasmerkė savo nario Kęstučio Pūko elgesį ir paragino jį atsiprašyti įžeistų moterų.

Šie įvykiai skirtingos reikšmės ir padiktuoti skirtingų aplinkybių, tačiau visi jie vienaip ar kitaip kalba apie požiūrį į etikos pažeidimus. Kažin ar tai, kad apie šiuos atvejus kalbama vienu metu, yra viso labo atsitiktinumas.

Kiek anksčiau šį mėnesį iš pareigų atleistas vienas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis. Tai padaryta gavus teisėsaugos informacijos apie galimus neskaidrius jo ryšius su verslininkais. Panašiai anksčiau nutiko Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovui Dainorui Bradauskui. Vasario mėnesį nuo Kalėjimų departamento vadovės pareigų laikinai nušalinta Živilė Mikėnaitė ir Kauno tardymo izoliatoriaus dabartinis vadovas Edvardas Kviatkauskas. Neigiama Registrų centro veiklos audito išvada iš pareigų verčia trauktis beveik 20 metų įstaigai vadovavusį Kęstutį Sabaliauską.

Sąrašas ilgokas, bet turbūt dar ne baigtinis. Ar jis liudija, kad pastaruoju metu gerokai pašlijo politikų ir pareigūnų moralė? Ko gero, tikslesnė būtų kita prielaida – Lietuvoje pareigūnams ir politikams keliami reikalavimai šiuo metu didesni, nei buvo prieš, tarkime, dvejus ar penkerius metus.

Pareigūnai ir politikai nušalinami ne tik pradėjus tyrimą dėl galbūt padaryto nusikaltimo, bet ir dėl etikos pažeidimų, nors anksčiau to beveik nepasitaikydavo. Į akiratį patenka vis daugiau pareigūnų, taikomi griežtesni etikos reikalavimai.

Griežčiau vertinami ne tik pareigūnų ir politikų, bet ir kai kurie piliečių nusižengimai. Pavyzdžiui, pradėtas vajus prieš valstybės žemę neteisėtai užgrobusius gyventojus. Tai pradėta dabar, nors daugelis valstybės žeme neteisėtai naudojosi ne vieną dešimtmetį.

Kas lėmė šį pokytį? Šios srities nuopelnus vargu ar galima priskirti politinėms partijoms, Seimui, Vyriausybei, kurių pasyvumas kuo toliau, tuo labiau rėžia akį. Viena vertus, vis didesnę įtaką turi visuomenės nuomonė, ypač kai ją sustiprina socialinių tinklų emocijos. Pavyzdžiui, būtent kilusi emocijų banga dėl nesėkmingai vykdyto projekto neseniai privertė atsistatydinti Turizmo departamento vadovę Jurgitą Kazlauskienę. Kita vertus, profesionaliau ir drąsiau pradeda dirbti teisėtvarkos institucijos. Tai daugiausia lėmė principinga prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. Žinoma, tai tik kelio pradžia, nes šešėlio Lietuvoje dar tikrai daug.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"