TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar laisvė - Lietuva už ES ir NATO ribų?

2015 06 02 6:00

Kuri Lietuva labiau nepriklausoma ir saugesnė? Ta, kuri buvo iki 2004 metų, kai dar tik siekė narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, ar ta, kurioje dabar gyvename? Ar galime teigti, jog Sąjūdis, kurio gimimo diena minima birželio 3-iąją, pasisakė už Lietuvą, nepriklausančią ES ir NATO? Kažkuo panašią, pavyzdžiui, į Šveicariją.

Kai Lietuva mini nepriklausomybės atkūrimo 25-metį ir daugiau nei 10 metų yra ES ir NATO narė, vis dar netrūksta žmonių, manančių, jog valstybė yra laisva tik tada, kai nedalyvauja sąjungose ar aljansuose su kitomis šalimis, ir teigiančių, kad ne tokia buvo nepriklausomybės vizija.

Tokiems žmonėms tenka priminti, kad nuo pat pirmųjų dienų, kai tik Sąjūdis prabilo apie nepriklausomybę, nuolat buvo pabrėžiama ir būtinybė grįžti į Europos valstybių ir tautų bendriją, iš kurios buvome išstumti dėl sovietų okupacijos.

1990 metų vasarą, pažymint šį apie nepriklausomybės atkūrimą jau paskelbusios valstybės siekį, buvo surengta net grįžimo į Europą akcija. Prie sienos su Lenkija, per kurią eina mūsų kelias į Europą, abiejų šalių žmonės stengėsi paduoti rankas vieni kitiems, tarsi pratęsdami Baltijos kelią. Tuo metu sieną dar kontroliavo sovietų kariai.

Prisiminę pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų politikų ir visuomenės veikėjų kalbas, jose randame grįžimo į Europą viziją. Visų pirma skambėjo siekis įstoti į Europos Tarybą ir tuo metu dar Europos Bendriją. Noras tapti NATO nare imtas artikuliuoti vėliausiai, bet ne dėl to, kad būtų buvęs mažesnis. Tiesiog šis tikslas kai kam, ypač Sąjūdžiui opoziciją skelbusiai Lietuvos demokratinei darbo partijai, atrodė gerokai sunkiau pasiekiamas. Jeigu ne sąjūdininkų spaudimas, vargu ar tada būtų buvusi pateikta paraiška stoti į NATO. Netrūko tokių, kurie ragino neskubėti.

Kas pasikeitė, kad po 10 metų narystės ES ir NATO vis daugiau žmonių mato tarp Sąjūdžio pradininkų, tiksliau pasakius - tarp dalies Nepriklausomybės Akto signatarų, atsiradus nuotaikų, kurias būtų galima įvardyti kaip didelį skeptiškumą šios narystės atžvilgiu?

Kai pastaruoju metu keli signatarai nori vis stipriau akcentuoti narystės trūkumus ir nekalbėti apie jos pranašumus, atsiranda manančiųjų, kad taip siekiama į savo pusę patraukti dalį Lietuvos žmonių, kurie į mūsų buvimą ES ir NATO irgi žiūri skeptiškai. Sociologai negali tiksliai pasakyti, kiek mūsų šalyje yra taip nusiteikusių žmonių, bet pripažįsta, kad šie žmonės gali būti aktyvūs, jeigu juos pavyktų sutelkti kokiam nors asmeniui, galvojančiam apie prezidento rinkimus, ar partijai.

Politikos technologai sako, kad tokiems asmenims tik reikia "pagauti" labai jautrią temą ir savo idėjas paskleisti tarp panašiai mąstančių žmonių. Pavyzdžiui, teigiant, kad tik jie vieni gina nepriklausomybės idėją ir nori tęsti vis dar populiaraus žmonių atmintyje Sąjūdžio darbus, nors viskas yra kitaip. Nedaug idėjų Lietuvoje yra nesuniekinta, nesupurvinta. Sąjūdis - viena jų. Visuomenės Sąjūdis.

Norisi tikėti, kad vis dėlto ne bandymas per visuomeninę veiklą žvelgti į politinius tikslus, jų viešai neartikuliuojant, yra lemiamas, kai siūloma kalbėti apie narystės ES ar NATO trūkumus. Nereikėtų su politika painioti visuomeninės veiklos. Jeigu nori žengti politiniu keliu, įsitrauk į kurią nors veikiančią partiją arba kurk savo.

Pripažinę, kad skeptikų yra ir tarp žmonių, kurie įsitraukė į bendrus darbus siekiant nepriklausomybės atkūrimo, turime pasakyti aiškiai - taip, ydų, trūkumų, bejėgiškumo ES ir NATO veikloje regime. Jungtinėje Karalystėje rinkimus laimėjus konservatoriams, pažadėjusiems surengti referendumą dėl tolesnio šalies buvimo ES, visai įmanoma, kad euroskeptiškų nuotaikų padaugės ir Lietuvoje. Praėjusią savaitę iš Briuselio nuaidėjus žiniai, kad mums gali tekti priimti ne vieną šimtą kitos kultūros pabėgėlių, kurių Lietuva nebūtų pajėgi integruoti, tokių minčių gali kilti dar daugiau.

Bet skirkime keletą labai esminių dalykų. "Blogą" ar "gerą" ES, NATO ir mūsų politikų, dalyvaujančių viršūnių susitikimuose, gebėjimą apginti savo šalies interesus, įrodyti sprendimų naudą ar žalą Lietuvai. Supraskime, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai negali būti tokie kaip Šveicarijos, nes ir geopolitinė mūsų padėtis yra kitokia. Tai išryškino Ukrainos įvykiai.

Jeigu tavo šalis nėra Vakarų geopolitinėje erdvėje, t. y. nėra įsitraukusi į ES ir NATO, ji bus traukiama į erdvę Rytuose. Lietuva nėra tokia galinga kaip Šveicarija, todėl išlikti Europoje galime Vakarų partnerių dėka. 2004 metais įsitraukusi į NATO ir ES Lietuva tapo daug saugesnė. Jeigu to nebūtų buvę, šiandien jaustumėmės kaip Ukraina, Moldova ir Gruzija. Nei narystė ES, nei narystė NATO mūsų šalies laisvės nepanaikino. Reikia tai suprasti.

Deja, teisiškai grįžę į Europą, vis dar nesugebame pasiekti europietiško gyvenimo kokybės, įstatymų viršenybės, valdžios atsakomybės piliečiams, bet tai yra mūsų vidaus problema, kurią reikia spręsti ne skeptiškų nuotaikų ES ir NATO atžvilgiu kontekste. Ir juo labiau ne kalbomis apie naują Sąjūdį, kur dominuotų šis skeptiškumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"