TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Lietuva Baltijos diplomatinis tigras?

2009 03 30 0:00

Lietuvos diplomatai ir politikai, vertindami Lietuvos užsienio politiką, nesikuklina.

Parlamentaras Petras Auštrevičius pasakė, kad iki šiol ji dažniau rėmėsi "ne galimybėmis, o tikslais", todėl pavyko tiek daug pasiekti. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas mano, kad Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyva yra kryptingos Lietuvos politikos ir pastangų Bendrijoje rezultatas. Seimo narys Egidijus Vareikis ragina Lietuvą būti ne tarptautinės politikos objektu, o subjektu, ir mano, kad ji tapo subjektu dėl savo "vertybių" politikos. Prieš pusmetį kai kurie Užsienio reikalų ministerijos tarnautojai kalbėjo, tarsi Lietuva būtų Baltijos diplomatinis tigras.

Suprantamas noras būti subjektu, bet ne visi norai įgyvendinami. Norint būti subjektu nepakanka tik kalbėti, reikia ir veikti. Kai JAV ar Prancūzijos prezidentas praneša, kad šalis keičia savo politikos kursą, naujų nuostatų paskelbimas yra pirmas žingsnis į jų įgyvendinimą, nes žodžius lydi veiksmai. Mobilizuojami diplomatai, kariškiai, partneriai, daromas diplomatinis spaudimas, suteikiama finansinė parama arba taikomos ekonominės sankcijos, stengiamasi pakeisti tikrovę.

Lietuvos užsienio politika tenkinasi deklaracijomis. Žodžiai veja žodžius, veiksmų nematyti. Net tose srityse, kurias Lietuva laiko prioritetinėmis, ji beveik nieko nedaro, negeba susitarti su tiesioginiais partneriais, laukia pagalbos iš ES ar NATO. Kai kalbama apie finansinę ir kitą paramą, nebegirdėti reikalavimų, kad Lietuva būtų subjektas, o ne objektas.

Štai keli išraiškingi faktai. Savaitės pradžioje Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad Lietuvos kariai nebedalyvaus taikos palaikymo misijoje Kosove dėl įtemptos Lietuvos finansinės padėties ir dėl to, kad bus padidintas karių kontingentas Afganistane. Pranešta, kad KAM tariasi su Suomijos bendrove, kurioje Lietuva užsakė 50 specialiai įrengtų sunkvežimių, dėl galimybės atidėti mokėjimo terminus. Tai, kad trūksta lėšų sunkvežimiams ir 30 karių išlaikymui Kosove, daug ką pasako apie Lietuvos gynybinį pajėgumą.

Ne visos mažos šalys taip lengvai nuleidžia rankas. Šią savaitę Estijos gynybos ministras Jaakas Aaviksoo pareiškė, kad siekdama stiprinti šalies saugumą Estijos vyriausybė turi sparčiai padidinti išlaidas gynybai - nuo dabartinio 1,75 proc. iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva krašto apsaugai skiria vos vieną procentą BVP. Kontrastas labai ryškus.

Didžiuojamasi, kad Lietuva prisidėjo įtvirtinant energetinį saugumą Lisabonos sutartyje ir NATO. Bet ką Lietuva daro siekdama užtikrinti savo energetinį saugumą? Naujos atominės elektrinės statyba nejuda iš mirties taško. Nuščiuvo daugiau negu dešimtmetį skambėjusios kalbos apie elektros tiltą į Lenkiją, nes nepasisekė susitarti su mūsų "strateginiu" partneriu. Dabar visos viltys dedamos į elektros tiltą į Švediją, kuriam statyti ES skirs 175 mln. eurų. Dar su Latvija nesutarta, ar tiltas jungs Švediją ir Latviją ar Lietuvą. Kad ir kaip būtų, Lietuva parodė esanti nepajėgi spręsti savo energetinių problemų be svetimų pinigų ir kitų šalių diplomatinio spaudimo.

Lietuva atkakliai ragina toliau plėsti NATO, žinodama, kad tai didina konfrontacijos su Rusija pavojų. Bet pati skiria proporcingai mažiau lėšų gynybai nei dauguma NATO narių. Skelbiama energetinio saugumo svarba, bet nieko nedaroma jai užtikrinti. Ar šitaip elgiasi tarptautinės politikos subjektas? Ar šiomis aplinkybėmis Lietuvos partneriai NATO ir ES rimtai reaguos į jos raginimus ir mokymus?

Su pasididžiavimu teigiama, kad Lietuva gina "vertybes", kurias kiti nutyli, ir kad dėl jos užsispyrimo "vertybiniai" principai buvo įtraukti į ES derybų su Rusija mandatą. Bet kaip ir kodėl santykiuose su savo partneriais pasiekiami reikšmingiausi Lietuvos diplomatijos laimėjimai? Akivaizdu, jog ne dėl to, kad Lietuva savo argumentais įtikina partnerius pergalvoti savo nuostatas ir pripažinti Lietuvos tiesą. Juk Lietuva dažnai lieka viena. "Sėkmės" paslaptis yra nesudėtinga, būtent Lietuva išnaudoja ES ir NATO procedūrines taisykles, gal net jomis piktnaudžiauja. ES ir NATO galioja vadinamasis konsensuso principas, būtent, kad visos šalys turi vieningai pritarti esminiams sprendimams. Tai sudaro sąlygas veto grasinančiai šaliai prastumti bent dalį savo nuostatų, nes be jos sutikimo negalima priimti sprendimo. Net jei nepritariančios šalies reikalavimai netenkina kitų partnerių, siekdami laimėti pritarimą jie siūlo nuolaidų, į galutinį dokumentą įtraukia įvairių išlygų. Ne argumentų stiprumas ar logika, bet konsensuso siekimas lemia užsispyrėlių diplomatinę "pergalę". Po ginčų viskas užglaistoma gražiais žodžiais apie bendrą partnerių sprendimą, bet vargu ar pasirinktas "vertybių" gynimo būdas, kai kuriais atžvilgiais primenantis šantažą, laimėjo Lietuvai daug draugų.

Nenoriu sakyti, kad Lietuva negali reikšti savo nuomonės ar turi visada nusileisti. Bet kodėl per pastaruosius kelerius metus Lietuva yra taip dažnai izoliuota, kodėl jai nepritaria panašią istoriją turinčios Estija ir Latvija, sovietinę priespaudą pergyvenusios kitos Rytų Europos šalys? Lengva kaltinti Italiją, Prancūziją ir Vokietiją savanaudiškumu, bet ir Skandinavų šalys nepalaiko Lietuvos. Jei taip nesiseka įtikinti partnerių, kurie ne visi yra kvaili, naivūs, savanaudžiai ar parsidavę, verta klausti, ar ne patys klystame. V.Ušackas žada pragmatiškesnę politiką, pabrėždamas, kad jo tikslas NATO ministrų pasitarime buvo ne blokuoti susitarimą, o tik iškelti klausimus. Iš tiesų jis per kelias valandas pritarė bendrai nuomonei. Tai žingsnis į priekį, bet dar reikia kitų.

Lietuvos diplomatai kartais tyčiojasi iš Estijos, kuri neva tenkinasi "auksinės provincijos" sočiu gyvenimu, o nesiekia aktyvesnio vaidmens tarptautinėje politikoje. Jei būtų klausiama, kuri šalis turi didesnį tarptautinį prestižą, kurios vadovų pagarbiau klausomasi, vargu ar atsakymas suteiktų džiaugsmo Lietuvos diplomatijos šalininkams. Tad gal reikėtų veikti pagal galimybes, o ne tikslus.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"