TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Lietuva išliks atominė valstybė?

2009 08 08 0:00

Prezidentei Daliai Grybauskaitei viešai suabejojus dėl naujos atominės elektrinės statybos, pats geriausias laikas dar sykį persvarstyti Lietuvos energetinio saugumo strategiją.

Prisiminkime, kad prezidentė tvirtindama, jog atominė energetika yra geopolitika, ragino "peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti - ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu", nors čia pat pabrėžė, kad "Lietuva kol kas projekto neatsisako".

Toks paraginimas iš naujo apsvarstyti atominės energetikos perspektyvas yra savalaikis, ypač galimo "Leo LT" išformavimo kontekste. Tai taptų gera proga visuomenei diskutuoti, ar Lietuva turi likti atomine valstybe. Juk kol kas viskas atrodė savaime suprantama: būsime "atominio klubo" nariai, Visagine iškils nauja jėgainė, atomas garantuos mums energetinę nepriklausomybę ir pan. Tačiau "NDX energijos" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius žiniasklaidai tvirtino, kad galutinio sprendimo - statyti elektrinę ar ne - niekada nebuvo priimta, o vyko "tik preliminarios diskusijos su kitų šalių vyriausybėmis, taip pat visokios studijos, skaičiavimai". Prisiminkime, kaip karštai Gediminas Kirkilas įrodinėjo, kad atominė jėgainė tikrai stovės...

Suprantama, kad galimų atominių elektrinių iškilimų Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir Lenkijoje atveju, šiuo požiūriu Lietuva nebebūtų išskirtinė valstybė regione. Tai reikštų nuožmią kovą elektros rinkoje, nes tektų ieškoti elektros energijos pirkėjų, o statyti elektrinę vien savo poreikiams - neapsimoka. Štai pragmatiškieji estai apskaičiavo ir nusprendė, kad nestatys atominės elektrinės, o plėtos "žaliąją energetiką" - vėjo, geotermikos.

Lietuvai įsiliejus į europinių tinklų sistemą per elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją, dabartinis poreikis gerokai sumažės. Kitas svarbus aspektas, ar sunkmečio nualinta šalis turės finansinių išteklių statyti tokį objektą?

Be to, kol kas neaptariamas ir kitas klausimas, kas dirbs šioje elektrinėje, kitaip tariant, ar turėsime pakankamai atominės energetikos specialistų, nes naivu būtų tikėtis, kad dabar dirbantys Visagine lauks dešimtmetį, kol atsiras nauja elektrinė. Taip pat vertėtų atsižvelgti ir į globalų kontekstą. Šiuo metu iš visos pagaminamos pasaulyje energijos atomui tenka 6 proc., o atsinaujinantiems šaltiniams - 10 procentų. Būtent pastarųjų naudojimo plėtrai pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio ir investicijų. Teisybės dėlei svarbu pažymėti, kad ieškant alternatyvių energetinių šaltinių, atominė energija nėra priešpriešinama atsinaujinantiems šaltiniams arba ekologiškai švarioms anglies technologijoms, o net pateikiama kaip lygiagrečiai vertinga.

Ne antraeilis dalykas yra ir kokia atominė energetika plėtojama. Pavyzdžiui, daug kalbama apie atominės sintezės energiją, kuri gali būti gaminama dideliais kiekiais iš kuro, kurio atsargos beveik begalinės ir be jokių branduolinių atliekų. Problema yra ta, kad ši technologija vis dar mažai išplėtota.

Tačiau dabar pagrindinis dėmesys Europos Sąjungos (ES) energetinėje strategijoje yra nukreipiamas į energijos suvartojimo mažinimą. Europos Komisija (EK) yra parengusi ambicingą planą, kurį įgyvendinus energijos vartojimas 2020 metais sumažėtų 20 procentų. Siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą sunaudojant mažiau energijos, gerinant jos gamybos ir transportavimo metodus, taip pat išlaikant gerą gyvenimo lygį. EK skaičiavimais, taikant numatytas priemones, bus sutaupoma daugiau nei 100 mlrd. eurų per metus.

Akcentuojama namų statyba, kad jie ne tik gerai išlaikytų elektros energiją bei šilumą, bet ir gamintų. Tai reiškia, kad kiekvienas pastatas bus tarsi nedidelė elektrinė su integruotomis saulės baterijomis, vėjo generatoriumi. Tokiuose pastatuose bus įrengti vadinamieji Smart GRID (intelektualūs tinklai) - naujo tipo elektros tinklai, kurie ne tik tieks energiją į pastatą, bet ir ją eksportuos.

Tokiomis perspektyvomis gyvena ES. Naujos atominės elektrinės statyba būtų ilgalaikis projektas, todėl itin svarbu susigaudyti, kaip jis atrodytų bendrų Europos tendencijų panoramoje. Reikalinga kuo platesnė diskusija šiuo klausimu, įtraukiant ir visuomenę. Pagaliau gal reiktų referendumu paklausti tautos, ar ji nori matyti Lietuvos žemėje atominę elektrinę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"