TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Lietuva jau pavargo nuo savo valstybingumo?

2009 08 20 0:00

"Girtas šlapinosi pro langą, pats iššoko, pats kaltas" - ši nuostata įkūnija antrą nepriklausomybės dešimtmetį baigiančios Lietuvos institucijų požiūrį į savo šalies valstybingumą ir tuos, kurie jam tarnauja. "Kilometrinės vežėjų eilės prie sienos? Jie patys kalti" - ši nuostata atitinka požiūrį tų, kurie lyg ir žadėjo nebekartosią pirmosios nuostatos.

Net jei Generalinės prokuratūros versija dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Vytauto Pociūno žūties atitiktų tikrovę, kas labai abejotina, vis tiek ir VSD, ir Generalinė prokuratūra, ir politinė šalies vadovybė į šį tragišką įvykį turėjo visai kitaip reaguoti. Atsainus valstybės institucijų požiūris į saugumo pareigūno žūtį gretimoje nedraugiškoje valstybėje yra dar blogiau, nei savo vėliavos išniekinimas valstybės lygiu. Valdžios atsainumas kalbamu atveju liudijo viena: ji nepajėgi deramai atstovauti mūsų valstybingumui. Užtat broliškai bendradarbiauti su baltarusių KGB jai kuo puikiausiai sekasi.

Net jei pastarosiomis dienomis prie Rusijos sienų blokuoti Lietuvos vežėjai iš dalies ir buvo neteisūs, net jei būta Lietuvos žinybų kaltės dėl susidariusios situacijos, vargu ar Lietuvos politinė vadovybė turėjo į tai reaguoti skubėdama kaltinti nuosavus piliečius. Tokia laikysena šiek tiek primena 1939-uosius. Žinoma, ne tie mastai ir ne tos aplinkybės, bet reagavimo motyvai - panašūs.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrįstai siekia geresnių santykių su Rusija, jos pokalbis su Dmitrijumi Medvedevu - sveikintinas ir laiku įvykęs. Neabejotina, kad Lietuva ne tik nėra geopolitikos subjektas, galintis pretenduoti į aukščiausią žaidėjų lygą bei siekti "regioninės lyderystės" - ji net nėra itin svarbus geopolitikos objektas tikriesiems žaidėjams. Šitai reikia suvokti ir nesiveržti iššokti aukščiau bambos - D.Grybauskaitės nuostatos šiuo atžvilgiu yra tikroviškos ir nuoseklios. Tačiau spręsti tarpvalstybinio masto problemą viešais kaltinimais ir taip nukentėjusiems Lietuvos vežėjams - ne pats tinkamiausias valstybės vadovės indėlis į žmonių pasitikėjimo savo valstybe ugdymą.

Po vežėjų istorijos, tikėtina, turėsime didesnių problemų tame pačiame fronte ateinančiais metais, kai uždarysime Ignalinos atominę elektrinę ir tapsime dar labiau priklausomi nuo Rusijos "energetinės diplomatijos". Kaip tada reaguosime į Kremliaus spaudimą? Versime dar vieną "naują santykių su Rusija puslapį" toje paslaptingoje knygoje, kurią vis skaito ir niekam kitam neduoda pasiskaityti užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas? Gal kursime bevizį režimą Rusijos anklavams, rikiuosime naują Baltijos kelią nuo Vilniaus iki Kaliningrado ir, susikibę rankomis, giedosime: "Sojuz nerušimyj respublik svobodnych..."?

Vežėjų sulaikymo krizė nustebino dar ir tuo, kad jos metu buvo it skradžiai žemę prasmegusi Lietuvos vyriausybė. Jos atstovų reakcijos buvo pavėluotos ir neadekvačios. Premjerui, regis, apskritai nelabai rūpėjo, kas vyksta. Dalis vežėjų gal kaip nors dabar suksis iš padėties, registruodami savo įmones Kaliningrade. O kaip suksis įplaukas į biudžetą iš prarastų mokesčių mokėtojų prarasianti Vyriausybė?

Kaip visada: nukirps atlyginimus uždirbantiesiems daugiau nei labai mažai, apkraus naujais mokesčiais, dar kartą išras nevažiuojantį ekonomikos dviratį, lieps visai Lietuvai juo minti ir pavadins šią fantasmagoriją "Suk į dešinę!"

Visuomenė savo valstybingumu gali smarkiai nusivilti, jei jos politinė valdžia ne tik pataikauja galingesniam kaimynui, bet ir vidaus politikoje, užuot tarnavusi visuomenės interesui, aptarnauja interesų grupes. Regis, išskirtine interesų grupe Lietuvoje ilgainiui tampa bankai, diktuojantys sąlygas, kurias Vyriausybė nuolankiai konvertuoja į valstybės politiką. O gal taip tik atrodo?

Švietimo reforma turėtų vykti švietimo sistemos labui, tačiau iš sumanyto studijų kreditavimo kol kas, pasiklausius studentų, laimi ne tiek švietimas, kiek palūkanas išsipūtę bankai. Masinis namų renovavimas turėjo gaivinti verslą ir gerinti būsto kokybę, bet jam skirta milijardinė suma šiuo metu peni bankus, o namų renovavimo - nematyti. Kaip tie pinigai naudojami? Nežinia. Gal Vyriausybė kaip tik juos ir skolinasi su astronominėmis palūkanomis? Būtų išties juokinga pro ašaras.

Galiausiai - kas laimi, kai valdžia užsispyrusi nesikreipia į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) bei neranda iš ko skolintis normalesnėmis nei drastiškos sąlygomis, siūlomomis vidaus rinkoje? Bankai džiaugiasi išpūstomis palūkanomis ir šimtaprocentine valstybės garantija, todėl nė nemano skolinti verslui, kai turi tokį puikų klientą kaip valstybė, leidžianti nudirti nuo savęs kailį. Savo ruožtu valstybė klimpsta į skolą ir vis tiek veržia diržus ne menkiau, gal tik nenuosekliau, nei šitai lieptų daryti TVF. Gal čia esama kokio nors "slapto", tik valdžiai, bet ne visuomenei žinomo visuomenės intereso? Jei taip, tai kodėl Vyriausybei jo galų gale neišslaptinus?

Tačiau valdžia dažniausiai pati nori spręsti, kas yra visuomenės interesas, nepasitarusi su visuomene. Tokia jau ta demokratinės Lietuvos tradicija. Su savais, mažais ir neįtakingais, tiesiog nesiskaitoma, o prieš svetimus, didelius ir galingus, lankstomasi. Neretai žeminant savo valstybę, negerbiant savo piliečių bei demonstruojant norą įtikti didesniam "ponui" ar interesui. Įvairiausiais atvejais: žuvus VSD pulkininkui Baltarusijoje, rusams blokavus Lietuvos vežėjus, ratifikuojant Konstituciją Europai, aptarnaujant bankininkų interesus.

Prieš porą metų Tomas Venclova sakė: "Lietuviai turi baudžiavos paveldą, kuris reiškiasi pomėgiu pataikauti

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"