TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Lietuva kils į kontrapuolimą?

2010 01 13 0:00

Vienas mano draugas kartą juokaudamas pasakė, kad visiškai ramus dėl Lietuvos likimo bus tik tada, kai koks nors Rusijos televizijos kanalas susidomės lietuvišku serialu ir jį transliuos.

Kalbant rimtai, Lietuvos masinės kultūros kontrapuolimas - verta dėmesio idėja, nors kol kas apie tai net nesvajojame. Vis dėlto turbūt nesame teisūs kapituliuodami be kovos, nes svetimų kraštų masinė kultūra minko mus kaip tešlą. Beje, tai vis dažniau lemia ne kokie rinkos dėsniai, o sąmoninga ir kryptinga politika. Kol kas svarbu bent jau susikurti deramą informavimo apie Lietuvos įvykius sistemą.

Kiek netikėtai sau pačiam sulaukiau nemažai atsiliepimų apie praėjusios savaitės savo komentarą "Lietuvos žiniose", kuriame buvo kalbama apie tai, kaip Lietuva atsispindi pasaulinės žiniasklaidos veidrodyje. Pasirodė, kad šitas veidrodis gali būti ir kreivas, net jei kalbam apie tikrai solidžias žiniasklaidos priemones.

Nebūti pasaulyje "kraštu, kuriame gyvena liūtai", jau savaime yra vertybė. Kadaise teko skaityti samprotavimus, kad šaltojo karo metu branduolinio JAV ir SSRS konflikto pavyko išvengti ne tik dėl abipusės informavimo sistemos ir politinių konsultacijų, bet ir dėl to, kad abi šalys vis dėlto bent jau minimaliai pažino viena kitą. Amerikiečiai įsivaizdavo, kad bombą turėtų mesti ant Levo Tolstojaus, Fiodoro Dostojevskio, Piotro Čaikovskio šalies - kažką panašaus galima pasakyti ir apie rusus. O štai apie Japoniją ir japonus Antrojo pasaulinio karo metais JAV buvo žinoma labai mažai...

Jei norime būti išgirsti pasaulyje, apie save turime pateikti bent minimalų kiekį svarbios informacijos, ir pateikti ją "ant lėkštutės". Kad ir kaip žiūrėsi, šiuo požiūriu dėmesio vertas yra faktas, kad Seimas savo angliškoje svetainės versijoje taip ir nepaskelbė jokios naujienos apie Seimo komiteto atliktą tyrimą dėl galimų CŽV kalėjimų - o juk tai buvo bene labiausiai pasaulį dominusi žinia iš Lietuvos praėjusiais metais. Iš viso Lietuvos Seimas praėjusiais metais paskelbė vos 10 gana atsitiktinių naujienų anglų kalba, kurios beveik nieko nepasakoja apie Seimo darbą ir skaitytojui liudija nebent tai, kad tarptautiniai mūsų parlamento ryšiai yra skurdūs. Jei susidomėtum seimų istorija ir atitinkama Seimo svetainės nuoroda, visų pirma išvystum apleisto namiūkščio nuotrauką su papuvusiom lentom, nusišėrusiu šiferio stogu ir aptrupėjusiu kaminu... Praėjusiame rašinyje įsivėlė netikslumas, kai minėjau, kad Lietuvos Vyriausybė neturi svetainės anglų kalba: ji buvo, tačiau apžėlusi voratinkliais - nerandama populiariausiomis internetinės paieškos sistemomis (dabar padėtis pasitaisė). Naujienų rusų kalba Seimas ir Vyriausybė neteikia - matyt, valdžios institucijas iš tiesų prislėgė krizė. Darbščiausia - kaip jai ir priklauso - Užsienio reikalų ministerija. Tik vėlgi, ką gali pagalvoti, radęs ministerijos svetainės angliškoje versijoje rekomenduojamą žurnalo "Made in Lithuania" nuorodą, kuria pasinaudojęs matai prezidentą Valdą Adamkų, apžvelgiantį 2004 metų Lietuvos laimėjimus.

Tenka pripažinti, kad valstybei nelabai sekasi skleisti informaciją apie mūsų šalį, ir jėgos čia visiškai senka. Garsioji Europos kultūros sostinės supersvetainė per 2009 metų antrąjį pusmetį anglų kalba paskelbė vos 7 žinutes. 2009 metų spalį LRT nutraukė radijo laidas užsieniui lietuvių ir anglų kalbomis.

Iniciatyvą rodo visuomenė, privatūs kanalai. Atsigavo angliškoji "Alfa", gerai gyvuoja rusiškas DELFI. 2009 metų lapkritį pradėtas leisti žurnalas "LiTnews" (pakeitė iki tol ėjusį "Lithuania today"), kuris turi ir interneto svetainę - tiesa, kol kas mėgėjišką. Entuziastų dėka kuriama "The Lithuania Tribune" svetainė. Tarptautinės kompanijos svetainė "Baltic Review", kur pateikiama ir informacija apie Lietuvą, atrodo rimčiau, tačiau vertinant turinį jos vertė - abejotina. Nors skelbiama, kad "pasaulinė "Baltic Review" būstinė" įsikūrusi Vilniuje, informacijos apie Lietuvą čia pateikiama nedaug, nevengiama tendencingų rusiškų šaltinių.

Lietuvos valstybinės institucijos pasirodė visiškai nepajėgios sukurti Lietuvos įvaizdžio koncepcijos. Tai lėmė sisteminės priežastys - biurokratinis formalus požiūris, chroniškas nesugebėjimas bendrauti su visuomene ir atsižvelgti į jos nuomonę. Kitais atvejais toks sprendimų priėmimas sukelia tylų nepasitenkinimą, tačiau mėginimas visą tautą biurokratiniu sprendimu "iš viršaus" padaryti "drąsią" virto anekdotu. Čia irgi iniciatyvą perėmė visuomenė - Mariaus Jovaišos siūloma Lietuvos kaip "Baltijos širdies" koncepcija yra kruopščiai parengta ir ilgainiui gali prigyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"